Laiškai MAMAI
Mama,
Man taip smagu prisiminti Tavo pažinties istoriją su tėčiu. Vis prisimenu tą istorijos dalį, kai Tu atsisėdai į tėčio vietą lėktuve ir nuo tos akimirkos prasidėjo jūsų pažinties kelionė. Noriu padėkoti Tau už tą drąsą, kurią parodei leisdamasi į šį meilės nuotykį kartu su tėčiu. Svajoju nuvykti į jūsų pažinties šalį Armėniją ir aplankyti tas vietas, kuriose jūs buvote drauge bei leidote laiką apgaubti romantikos. Ačiū, kad vesdavaisi mane į savo darbą. Operos ir Baleto teatras man yra tarsi antri namai. Galėjau lakstyti tarnybiniais koridoriais ir stebėti artistus, apsirengusius sceniniais rūbais, išdažytais įspūdingu makiažu, gurkšnojančius kavą, taip paprastai ir natūraliai. Ačiū, kad ir dabar rekomenduoji man gerus filmus, spektaklius, laidas, knygas. Pati tikrai nesugalvočiau perskaityti, kai kurių knygų… Dėkoju Tau už tai, kad rūpinaisi manimi, kai sirgdavau, gamindavai man valgyti, atnešdavai kavos, kai skaudėdavo galvą. Būdavo taip gera sulaukti rūpesčio ir nieko nedaryti.
Žaviuosi Tavo subtilumu, giliomis įžvalgomis apie žmones, gebėjimu atjausti kitus ir juos suprasti.
Girmantė Ugnė
Man taip smagu prisiminti Tavo pažinties istoriją su tėčiu. Vis prisimenu tą istorijos dalį, kai Tu atsisėdai į tėčio vietą lėktuve ir nuo tos akimirkos prasidėjo jūsų pažinties kelionė. Noriu padėkoti Tau už tą drąsą, kurią parodei leisdamasi į šį meilės nuotykį kartu su tėčiu. Svajoju nuvykti į jūsų pažinties šalį Armėniją ir aplankyti tas vietas, kuriose jūs buvote drauge bei leidote laiką apgaubti romantikos. Ačiū, kad vesdavaisi mane į savo darbą. Operos ir Baleto teatras man yra tarsi antri namai. Galėjau lakstyti tarnybiniais koridoriais ir stebėti artistus, apsirengusius sceniniais rūbais, išdažytais įspūdingu makiažu, gurkšnojančius kavą, taip paprastai ir natūraliai. Ačiū, kad ir dabar rekomenduoji man gerus filmus, spektaklius, laidas, knygas. Pati tikrai nesugalvočiau perskaityti, kai kurių knygų… Dėkoju Tau už tai, kad rūpinaisi manimi, kai sirgdavau, gamindavai man valgyti, atnešdavai kavos, kai skaudėdavo galvą. Būdavo taip gera sulaukti rūpesčio ir nieko nedaryti.
Žaviuosi Tavo subtilumu, giliomis įžvalgomis apie žmones, gebėjimu atjausti kitus ir juos suprasti.
Girmantė Ugnė
Nuostabioji Mamyte.
Taip gera, kad esate čia, kad pasirašote avantiūrom (mama laiško rašymo metu, buvo šalia). Taip gera, kad visuomet esate šalia, pritariat, ar ne, bet visada palaikote ir padedate. Labai smagi ta mūsų „šaika”, ta mūsų trijulė. Esate visos mūsų didelės šeimos dalis, apie kurią buriasi visi kiti. Iš vaikystės, ar jaunystės, labai noriu padėkoti, kad turėjote viziją, kad matytume, bendrautume su išsilavinusiais, apsiskaičiusiais, įdomiais žmonėmis ir kvietėte juos. Iš ties tai buvo puikus įkvėpimas, supratom tai, ar ne. Dabar tai puikiai suprantu. Visada stengėtes ir vis dar stengiatės visais pasirūpinti. Labai jumis žaviuosi. Einate per savo ribas ir limitus. Ir net neabejoju, kad visuomet pati save nustebinate. Turite daug išminties ir patyrimo. Palinkėsiu iki kiekvienos kūno ląstelės patikėti pati savimi, kokia nuostabi esate, kokia, gražiai protinga. O, jeigu kas nesigauna – ir, kaip čia taip gavosi, kad nesigavo? Ir visai nesvarbu, ar darote daug visko, ar mažai. Tai visiškai nesvarbu. Galima kalnus nuversti iš pozicijos „aš nepalaužiama”, o galima daryti labai mažai su tiek daug meilės sau ir kitiems, iš pasimėgavimo. Ir tai bus aukso vertės. Esat puikus moteriškumo pavyzdys mums ir mano merginoms. Visada gera ir įdomu su Jumis bendrauti. Nuoširdžiai galvoju, kad esate pati nuostabiausia mama pasaulyje. Su daug rūpesčio ir meilės. Visiems. Turite stebuklingų galių, tiek daug visko suspėti. Dėjoju Jums, kad esate. Tai mums didžiulė dovana !!!
Jovita
Taip gera, kad esate čia, kad pasirašote avantiūrom (mama laiško rašymo metu, buvo šalia). Taip gera, kad visuomet esate šalia, pritariat, ar ne, bet visada palaikote ir padedate. Labai smagi ta mūsų „šaika”, ta mūsų trijulė. Esate visos mūsų didelės šeimos dalis, apie kurią buriasi visi kiti. Iš vaikystės, ar jaunystės, labai noriu padėkoti, kad turėjote viziją, kad matytume, bendrautume su išsilavinusiais, apsiskaičiusiais, įdomiais žmonėmis ir kvietėte juos. Iš ties tai buvo puikus įkvėpimas, supratom tai, ar ne. Dabar tai puikiai suprantu. Visada stengėtes ir vis dar stengiatės visais pasirūpinti. Labai jumis žaviuosi. Einate per savo ribas ir limitus. Ir net neabejoju, kad visuomet pati save nustebinate. Turite daug išminties ir patyrimo. Palinkėsiu iki kiekvienos kūno ląstelės patikėti pati savimi, kokia nuostabi esate, kokia, gražiai protinga. O, jeigu kas nesigauna – ir, kaip čia taip gavosi, kad nesigavo? Ir visai nesvarbu, ar darote daug visko, ar mažai. Tai visiškai nesvarbu. Galima kalnus nuversti iš pozicijos „aš nepalaužiama”, o galima daryti labai mažai su tiek daug meilės sau ir kitiems, iš pasimėgavimo. Ir tai bus aukso vertės. Esat puikus moteriškumo pavyzdys mums ir mano merginoms. Visada gera ir įdomu su Jumis bendrauti. Nuoširdžiai galvoju, kad esate pati nuostabiausia mama pasaulyje. Su daug rūpesčio ir meilės. Visiems. Turite stebuklingų galių, tiek daug visko suspėti. Dėjoju Jums, kad esate. Tai mums didžiulė dovana !!!
Jovita
Rašau Tau šį laišką, nes ne visada galiu pasakyti ką jaučiu Tau ir ką galvoju… Tikrąją ,, MAMOS,, viziją supratau tik tada, kai pati tapau mama. Supratau, kiek reikia sveikatos, stiprybės ištvermės, kol mažas žmogiukas, maža Tavo kūno dalelė ateina į šį pasaulį. Koks begalinis rūpestis ir meilė užplūsta tavo kūną ir sielą, norėdama tą mažą kūdikėlį auginti mylinčioje, ramioje aplinkoje. Suprantu, iš kur pas Tave būdavo toks perdėtas noras kontroliuoti ir viską žinoti – norėdavai visada išlikti rami žinodama, kad Tavo kūdikiui viskas klojasi gerai. Dabar suprantu, kad, kad ir kiek man bebus metų, aš visada Tau būsiu mažu vaiku, kurį norisi saugoti, mylėti ir globoti… Suprantu, iš kur pas Tave toks didelis noras kontroliuoti, nes Tu esi MAMA ir nuo šio vaidmens nepabėgsi visą savo gyvenimą. Myliu Tave labai už kantrybę, už naktis bemieges, už rankų švelnumą ir ištartą gerą žodį. Už nušluostytas ašaras ir apkabinimus, už tai, kad Tu visada palaikai mane, tikėjai ir tiki manimi. Kad ir kur toli bebūčiau, mintimis visada aplankau Tave, Mama, ir meldžiu Tau Dievo palaimos ir sveikatos.
Myliu Tave, Mama,
Tavo dukra Džiuginta
Myliu Tave, Mama,
Tavo dukra Džiuginta
Labas, brangi Mamyte,
Nesu Tau rašiusi „gyvo“ laiško. O ir šiame technologijų laikmetyje ranka rašyti laiškai tapę nebe tokie madingi, juk viską galima padaryti daug greičiau: paskambinti telefonu ar vaizdo skambučiu, ką paskutiniu metu mudvi darome gana dažnai ir dalinamės esamos dienos akimirkomis, įvykiais, patiekalų receptais, šeimos narių naujienomis ar džiaugsmais ir rūpesčiais.
Labai gera, kad Tu esi ir kad galiu girdėti Tavo balsą, kad turiu vaikystės namus, kuriuose esu visada laukiama ir vis dar palepinama tavo skaniu gamintu maistu. Kaip gera, kad turiu mielus vaikystės prisiminimus, įvykius apie mus, sukeliančius šypseną.
Ar Tu prisimeni, kaip man dar būnant mažai mergaitei, maudymosi vonioje metu pripildavai į vonią šampūno. Prašydavau šampūno kuo daugiau, kad kuo daugiau susidarytų putų, iš kurių formuodavau debesų pilis, įvairius lengvus pasaulius, telpančius mano delniukuose. Po šių „žaidynių“ vonioje suvyniodavai mane į didelį rankšluostį ir nešdavaisi į savo lovą, kur švarindavai man ausytes, kirpdavai kojų ir rankų nagučius. Labai švelniai ir atsargiai, nes buvau jautruolė, neduok tik įkirpti pro šalį.
Dar pameni mokei nebraukti delnu į viršų nosies, kad ji per daug nebūtų riesta, o juk tai vienas gražiausių mūsų giminės moterų bruožų – riesta nosytė. Net ir Tavo anūkėlė ją turi.
Dabar prisimenu, kaip Tu mokei mane akrobatikos triukų – elementų. Vieną kartą, berods prie Kauno marių pliaže, mudvi kartu surengėme tikrų tikriausią akrobatinį šou pliaže susirinkusiai miniai. Suprantamas užsiėmimas, juk Tu jaunystėje susidomėjai ir lankei cirko akrobatikos būrelį. Taigi. Kauno marių pliažo žiūrovams padarėme šeimyninio dueto šou. Tu gulėjai ant žemės ant nugaros, ant suriestų Tavo kojų ant pėdų atsirėmiau pilvuku, paėmusi mano rankas, laikei mane ir ištiesei savo kojas. Ir tik oplia, po sekundėlės paleidai manąsias rankas. Išsitiesusi ir įsitempusi kaip styga, rankas ištiesusi į šalis lyg paukštė skrydyje, sklendžiau oru. Abi laikėme lygsvarą.
Triukų buvo ir daugiau. Mums plojo. Bet jau nepamenu, ką dar išdarinėjome. Gal pameni Tu ir papasakosi?
Ach kaip gera prisiminti ir šypsotis, kad turėjome šias ir ne tik šias akimirkas. Labai Tau esu dėkinga už jas. Jose tiek daug Tavo švelnumo, meilės, žaismingumo ir lengvumo. Daug atsakomybės už mažą mergaitę. Tu ją užauginai į puikią moterį.
Ir vis dar jaučiu Tavo pagalbą, palaikymą, rūpestį. Labai labai Tau dėkoju. Dėkoju ir laukiu mūsų susitikimų, pašnekesių apie viską ir tarsi apie nieką. Laukiu Tavo balso, pripildyto lengvumo ir džiaugsmu, kurio skambesy girdisi laimė ir kad Tau viskas yra gerai. Labai ačiū, kas esi. Myliu.
Tavo dukra Diana
2021-04-23, Vilnius
Nesu Tau rašiusi „gyvo“ laiško. O ir šiame technologijų laikmetyje ranka rašyti laiškai tapę nebe tokie madingi, juk viską galima padaryti daug greičiau: paskambinti telefonu ar vaizdo skambučiu, ką paskutiniu metu mudvi darome gana dažnai ir dalinamės esamos dienos akimirkomis, įvykiais, patiekalų receptais, šeimos narių naujienomis ar džiaugsmais ir rūpesčiais.
Labai gera, kad Tu esi ir kad galiu girdėti Tavo balsą, kad turiu vaikystės namus, kuriuose esu visada laukiama ir vis dar palepinama tavo skaniu gamintu maistu. Kaip gera, kad turiu mielus vaikystės prisiminimus, įvykius apie mus, sukeliančius šypseną.
Ar Tu prisimeni, kaip man dar būnant mažai mergaitei, maudymosi vonioje metu pripildavai į vonią šampūno. Prašydavau šampūno kuo daugiau, kad kuo daugiau susidarytų putų, iš kurių formuodavau debesų pilis, įvairius lengvus pasaulius, telpančius mano delniukuose. Po šių „žaidynių“ vonioje suvyniodavai mane į didelį rankšluostį ir nešdavaisi į savo lovą, kur švarindavai man ausytes, kirpdavai kojų ir rankų nagučius. Labai švelniai ir atsargiai, nes buvau jautruolė, neduok tik įkirpti pro šalį.
Dar pameni mokei nebraukti delnu į viršų nosies, kad ji per daug nebūtų riesta, o juk tai vienas gražiausių mūsų giminės moterų bruožų – riesta nosytė. Net ir Tavo anūkėlė ją turi.
Dabar prisimenu, kaip Tu mokei mane akrobatikos triukų – elementų. Vieną kartą, berods prie Kauno marių pliaže, mudvi kartu surengėme tikrų tikriausią akrobatinį šou pliaže susirinkusiai miniai. Suprantamas užsiėmimas, juk Tu jaunystėje susidomėjai ir lankei cirko akrobatikos būrelį. Taigi. Kauno marių pliažo žiūrovams padarėme šeimyninio dueto šou. Tu gulėjai ant žemės ant nugaros, ant suriestų Tavo kojų ant pėdų atsirėmiau pilvuku, paėmusi mano rankas, laikei mane ir ištiesei savo kojas. Ir tik oplia, po sekundėlės paleidai manąsias rankas. Išsitiesusi ir įsitempusi kaip styga, rankas ištiesusi į šalis lyg paukštė skrydyje, sklendžiau oru. Abi laikėme lygsvarą.
Triukų buvo ir daugiau. Mums plojo. Bet jau nepamenu, ką dar išdarinėjome. Gal pameni Tu ir papasakosi?
Ach kaip gera prisiminti ir šypsotis, kad turėjome šias ir ne tik šias akimirkas. Labai Tau esu dėkinga už jas. Jose tiek daug Tavo švelnumo, meilės, žaismingumo ir lengvumo. Daug atsakomybės už mažą mergaitę. Tu ją užauginai į puikią moterį.
Ir vis dar jaučiu Tavo pagalbą, palaikymą, rūpestį. Labai labai Tau dėkoju. Dėkoju ir laukiu mūsų susitikimų, pašnekesių apie viską ir tarsi apie nieką. Laukiu Tavo balso, pripildyto lengvumo ir džiaugsmu, kurio skambesy girdisi laimė ir kad Tau viskas yra gerai. Labai ačiū, kas esi. Myliu.
Tavo dukra Diana
2021-04-23, Vilnius
Brangi Mamyte,
Rašau tau laišką, kurį skaitysi per Mamos dieną. Nes jį įteiksiu tau į rankas. Rašau tau laišką, norėdama padėkoti už gyvybę, kurią man suteikei. Kad nešiojai mane devynius mėnesius savo pilve ir laukei mano atėjimo į šį pasaulį. Ačiū, tau Mama, kad nešiojai mane devynis mėnesius ir saugojai mane mažytę dar esančią tavo viduje. Ačiū Tau, Mama, kad rūpinaisi, saugojai ir auginai mažytę. Kad davei meilės vaikystėje tiek, kiek galėjai duoti. Man taip patikdavo vaikystėje, kai vesdavaisi mane už rankutės, taip būdavo gera ir saugu. Man taip patikdavo vaikystėje, kai buvau mažytė ir, kai aprengdavai mane, o aš tik stovėdavau. Man buvo taip smagu. Atsimenu žiemą, kai prirengdavai ir vežiodavai su rogutėmis. Ir būdavo tiek daug sniego, o aš sėdėdavau rogutėse ir džiaugdavausi, nes taip smagu buvo važinėtis jomis. Ačiū tau Mama, kad vedei mane į pirmą klasę, kai stovėjau šalia tavęs su gražia gėle. Kaip gražiai supynei man tada plaukus. Buvau tokia graži, kaip lėlė. Kaip patikdavo man gauti naujas lėles, kai išeidavai į darbą, kad nebūtų liūdna. Ačiū, tau Mama, jos visada būdavo nuostabios. Kaip patikdavo man rytai, kai eidavau į mokyklą, nes kepdavai tokius skanius sumuštinius ir jie visi būdavo vis kitokie. Ir tokie
skanūs. Ačiū tau Mama, už tai. Ačiū tau Mama, už visą pagalbą, kurią gavau iš tavęs augdama, už visą tą rūpestį, kurį suteikei, už visas tas bemieges naktis, kai buvau mažas leliukas. Ačiū tau Mama, už gyvybę, nes galiu patirti daug ir visko. Ačiū, tau Mama už visą suteiktą man šilumą ir meilę. Aš tai branginu. Myliu tave Mama, ačiū tau už viską.
Duktė Inga
Rašau tau laišką, kurį skaitysi per Mamos dieną. Nes jį įteiksiu tau į rankas. Rašau tau laišką, norėdama padėkoti už gyvybę, kurią man suteikei. Kad nešiojai mane devynius mėnesius savo pilve ir laukei mano atėjimo į šį pasaulį. Ačiū, tau Mama, kad nešiojai mane devynis mėnesius ir saugojai mane mažytę dar esančią tavo viduje. Ačiū Tau, Mama, kad rūpinaisi, saugojai ir auginai mažytę. Kad davei meilės vaikystėje tiek, kiek galėjai duoti. Man taip patikdavo vaikystėje, kai vesdavaisi mane už rankutės, taip būdavo gera ir saugu. Man taip patikdavo vaikystėje, kai buvau mažytė ir, kai aprengdavai mane, o aš tik stovėdavau. Man buvo taip smagu. Atsimenu žiemą, kai prirengdavai ir vežiodavai su rogutėmis. Ir būdavo tiek daug sniego, o aš sėdėdavau rogutėse ir džiaugdavausi, nes taip smagu buvo važinėtis jomis. Ačiū tau Mama, kad vedei mane į pirmą klasę, kai stovėjau šalia tavęs su gražia gėle. Kaip gražiai supynei man tada plaukus. Buvau tokia graži, kaip lėlė. Kaip patikdavo man gauti naujas lėles, kai išeidavai į darbą, kad nebūtų liūdna. Ačiū, tau Mama, jos visada būdavo nuostabios. Kaip patikdavo man rytai, kai eidavau į mokyklą, nes kepdavai tokius skanius sumuštinius ir jie visi būdavo vis kitokie. Ir tokie
skanūs. Ačiū tau Mama, už tai. Ačiū tau Mama, už visą pagalbą, kurią gavau iš tavęs augdama, už visą tą rūpestį, kurį suteikei, už visas tas bemieges naktis, kai buvau mažas leliukas. Ačiū tau Mama, už gyvybę, nes galiu patirti daug ir visko. Ačiū, tau Mama už visą suteiktą man šilumą ir meilę. Aš tai branginu. Myliu tave Mama, ačiū tau už viską.
Duktė Inga
Mylima mamyte,
kad Jūs žinotumėte, kokia esate svarbi mano gyvenime, nors man jau tuoj sukaks 55-eri. Jūs esate svarbi, ne tik dėl to, kad esate mano mama, bet ir dėl to, kad esate mano baltasis Angelas sargas. Aš visuomet Jus jaučiu savo širdyje. Jūs ir dabar dar auginate mano sparnus, kad galėčiau savarankiškai skraidyti, kad galėčiau jausti, girdėti, matyti šios Žemės stebuklus. Mano mylima Mamyte,, Jūs esate mano gyvenimo Duona, rugys su stiprybės galia. Jūs esate skambanti daina, surimuota malda.
Kaip man džiugu matyti savo Mamytę Bagotosios šventėse pasipuošusią ir gražią. Kaip man džiugu girdėti savo Mamytę giedančią bažnyčios chore. Kaip man džiugu skaityti Jūsų surimuotas eiles. Jūs esate tikra Bagotosios Dama.
Jūs esate pats didžiausias gyvenimo pavyzdys man, anūkėms ir proanūkiams . Ar Jūs žinote Mamyte, kad jūsų galia stebuklinga ir gydanti? Kad tik, ši galia suteikia mums visiems jėgų parklupus atsikelti, kad tik, ši galia mane apipila gausa ir gyvenimo dovanomis. Jūsų stebuklinga galia man suteikia saugumą ir tikrumą. Ačiū mamyte, kad Jus turiu. Tik su Jūsų palaiminimu turiu viską, ko man labiausiai reikia šią gyvenimo akimirką. Jūs visuomet buvote ne eilinė boba, o gražuolė su padažytom lūpom ir paryškintais antakiais. Jūsų plaukuose niekas nesuras žilių.
Ar atsimenat, Mamyte, kai sugulę į lovą, kvatodavom iki ašarų, kai Jūs man burdavot iš kortų laimę. Laimę burdavot visom mano draugėm. Jos, tiesiog laukdavo dienos, kada Jūs būsite namuose ir galėsite su Jomis pabendrauti. Ar prisimenat, Mamyte, kai vežėtės mane pas Raganą į Bagotąją ir turėjome bristi pas ją per pusnynus, kai tikroje pasakoje… ir tas įvykis, kai Jūs akmeniu nusišluostėte… tiek man linksma, kad net dabar kvatoju. O, ar atsimenat, kai netikėtai pabeldė į namuko duris mano auklėtoja Magelanas ir nežinojome, ką jai pameluoti, nes buvome nesusitarę. Aš tiesiog buvau laimės vaikas, kai galėdavau su Mamos žinia ,,nustumti,, pamokas. Visos draugės man pavydėdavo tokios Mamos. Aš dėkinga Jums už tą beribę laisvę, kurią turėjau augdama. Aš kėliausi, kada norėjau, ėjau, kur norėjau, bendravau su kuo norėjau. Aš dėkinga Jums už, tą beribį pasitikėjimą manimi, už visas pamokas, kurios manyje ugdė discipliną, užsispyrimą, ryžtą, meilę darbui ir veiklai, kurią pradėdavau. Tik Jūs davėte man suvokimą, kad mokslas turi eiti gyvenime pirmoje vietoje. Jūs savo pavyzdžiu man parodėte, kad sunkiai dirbdama, be mokslo, turtų nesusikrausi, kad visi turtai yra manyje, visi turtai slypi tik žmogaus širdyje.
Man tikrai pasisekė, kad aš pasirinkau, tokią nuostabią savo Mamą.
Nuoširdžiausiai apkabinu, myliu ligi žvaigždžių ir atgal.
Jūsų mažoji Aušrytė. Iki susimatymo.
kad Jūs žinotumėte, kokia esate svarbi mano gyvenime, nors man jau tuoj sukaks 55-eri. Jūs esate svarbi, ne tik dėl to, kad esate mano mama, bet ir dėl to, kad esate mano baltasis Angelas sargas. Aš visuomet Jus jaučiu savo širdyje. Jūs ir dabar dar auginate mano sparnus, kad galėčiau savarankiškai skraidyti, kad galėčiau jausti, girdėti, matyti šios Žemės stebuklus. Mano mylima Mamyte,, Jūs esate mano gyvenimo Duona, rugys su stiprybės galia. Jūs esate skambanti daina, surimuota malda.
Kaip man džiugu matyti savo Mamytę Bagotosios šventėse pasipuošusią ir gražią. Kaip man džiugu girdėti savo Mamytę giedančią bažnyčios chore. Kaip man džiugu skaityti Jūsų surimuotas eiles. Jūs esate tikra Bagotosios Dama.
Jūs esate pats didžiausias gyvenimo pavyzdys man, anūkėms ir proanūkiams . Ar Jūs žinote Mamyte, kad jūsų galia stebuklinga ir gydanti? Kad tik, ši galia suteikia mums visiems jėgų parklupus atsikelti, kad tik, ši galia mane apipila gausa ir gyvenimo dovanomis. Jūsų stebuklinga galia man suteikia saugumą ir tikrumą. Ačiū mamyte, kad Jus turiu. Tik su Jūsų palaiminimu turiu viską, ko man labiausiai reikia šią gyvenimo akimirką. Jūs visuomet buvote ne eilinė boba, o gražuolė su padažytom lūpom ir paryškintais antakiais. Jūsų plaukuose niekas nesuras žilių.
Ar atsimenat, Mamyte, kai sugulę į lovą, kvatodavom iki ašarų, kai Jūs man burdavot iš kortų laimę. Laimę burdavot visom mano draugėm. Jos, tiesiog laukdavo dienos, kada Jūs būsite namuose ir galėsite su Jomis pabendrauti. Ar prisimenat, Mamyte, kai vežėtės mane pas Raganą į Bagotąją ir turėjome bristi pas ją per pusnynus, kai tikroje pasakoje… ir tas įvykis, kai Jūs akmeniu nusišluostėte… tiek man linksma, kad net dabar kvatoju. O, ar atsimenat, kai netikėtai pabeldė į namuko duris mano auklėtoja Magelanas ir nežinojome, ką jai pameluoti, nes buvome nesusitarę. Aš tiesiog buvau laimės vaikas, kai galėdavau su Mamos žinia ,,nustumti,, pamokas. Visos draugės man pavydėdavo tokios Mamos. Aš dėkinga Jums už tą beribę laisvę, kurią turėjau augdama. Aš kėliausi, kada norėjau, ėjau, kur norėjau, bendravau su kuo norėjau. Aš dėkinga Jums už, tą beribį pasitikėjimą manimi, už visas pamokas, kurios manyje ugdė discipliną, užsispyrimą, ryžtą, meilę darbui ir veiklai, kurią pradėdavau. Tik Jūs davėte man suvokimą, kad mokslas turi eiti gyvenime pirmoje vietoje. Jūs savo pavyzdžiu man parodėte, kad sunkiai dirbdama, be mokslo, turtų nesusikrausi, kad visi turtai yra manyje, visi turtai slypi tik žmogaus širdyje.
Man tikrai pasisekė, kad aš pasirinkau, tokią nuostabią savo Mamą.
Nuoširdžiausiai apkabinu, myliu ligi žvaigždžių ir atgal.
Jūsų mažoji Aušrytė. Iki susimatymo.
Mano brangi Mama, Šiandien apkabinu Tave. Apkabinu Tavo kelią, Tavo galėjimą ir negalėjimą. Apkabinu Tavo jėgas. Myliu ir branginu Tave Besąlygiškai. Aš esu čia dėl Tavęs kaip ir tu esi dėl manęs. Šiandien aš apkabinu mus visas – mūsų moterų liniją. Mano žiedas skleidžiasi. Įvairiom spalvom. Mokausi. Kaip vaivorykštė spindi mano meilė, jausmai. Neseniai mums gimė sūnus, trečias vaikas. Su juo ir stiprus jausmas, lyg atsivėrė langas keisti, išpildyti tai, ko laukia jos – mus stebinčios žvaigždės. Šiandien man norisi šaukti džiugiai ir giedrai, iš meile spindinčios širdies: – Mamyte! Tai vyksta! Kas vyksta, kodėl, aš nežinau. Nesiekiu to žinoti, gal dėl to, kad ne tai svarbu. Tik jaučiu kaip mūsų sielos apsikabina ir džiūgauja, kaip šoka savo meile spindintį šokį. Mūsų sielos kalba. Mes esame kartu. Per Tave atėjau aš, per mane eini ir Tu. Per mus eina mano dukra. Tegul vyksta tai, kas turi vykti. Būkime šviesoje. Kviečiu Tave. Ta šviesa – tai mes. Ir mes būsime kartu tiek, kiek reikės. Tik viena niekada nesibaigs, Besąlyginė meilė – ji mumyse. Aš myliu Tave, Mamyte. Rūta | Abiems Kokiais žiedais pražysi iš kvapnių vaikystės sodų? Ar obelų, ar liepų svyrančiom šakom nulinksi? Kokiu balsu pragysi, kokiu paukščiu atskrisi ir tirpsi mano vyzdžiuos neramiuos? Lakštingala? Strazdu? Ar vieversiu arimuose juoduos? Balsu gal dangišku prabilsi, kuris tik tau skambės, – išgirsiu! – žieduos, sparnuos, plazdenimuos dainos To vasaros tyrumo, To rudeniško skambesio bulviakasio aiduos. Ateiki vėjo gūsiu ar plunksna nukrisk – pajausiu! Ateiki nors ir debesiu lietaus. Rasom vaikystės pievų nusiprausiu sapnuos. O Tu – dunguj, šakōs’, dainōs’, žėduos’ linguok. Virginija  |
Žvelgiu į tavo fotografiją, Mama Tu tokia trapi, smulki, pažeidžiama Laikai mane ant rankų Tikriausiai neapkabinau tada Dabar galėčiau apkabint Tik man jau ne treji Ir apkabinimas kitoks jau Neapsivysiu tavo kaklo mažute rankele. Tačiau galiu priglausti, apkabinti Ir tuo džiaugiuosi Dar tiek nepasakyta ir neišjausta Metai ne tie Bet dar daug ką galime nuveikt kartu. Jaunystė trykšta, spinduliuoja Tavo akyse Jaunatviškos ambicijos ir ateitis dar tolima Ir tas užburiantis tavo trapumas Tokios tavęs aš neprisimenu Įdomu – kodėl? Prisimenu tik tvirtą, ištvermingą, daug dirbančią Bet tai – vėliau O kai maža aš – neprisimenu. Žvelgiu į mūsų fotografiją Jaučiu rankas abiejų apkabinusias Jauku ir gera Ir saugu Tarsi taip turi būt Tarsi tai įprasta Žvelgiu į fotoaparatą mirksintį. Kur dingo meilė, šiluma, saugumas? Pasislėpė po mano išdidumo kauke? Tapau kieta ir nepažeidžiama Tarsi su kiautu Be atjautos ir meilės šilumos Su suledėjusia širdim Ir širdgėla, ir persmelkiančiom baimėm Saugumą susikūriau Ir meilę Kiek sugebėjau. Žvelgiu į fotografijas Dabar matau – mylėjai tu mane Glaudei ir sūpavai Kažkur pradingo visa tai Ir skausmas apglėbė mane Ir tik dabar aš suprantu, Kad buvo visa tai Tik kažkur ištirpo… Romena | Aš gyvenau laimingą vaikystę Ir šviesią Pilną paslapčių gražių Kurios man skleidėsi Kai ėjau per pasaulį Džiaugsmingai ir smalsiai Ir laikiausi įsikibusi Mamai ir Tėčiui už rankų. Pasaulis sukasi ratu Gyvenimas sukasi Ir aš sukuosi. Tu atėjai pas mane iš Dangaus Parodysiu tau Gyvenimo paslaptis Pasaulio paslaptis tu pamatysi Gamtos paslaptys tau skleisis Duok ranką ir eisime kartu mes per Pasaulį. Pasaulis yra geras Gyvenimas yra šventė Šventę reikia švęsti. Gyvenimas sukasi ratu Ir mes sukamės. Ir pas tave ateis iš Dangaus Laikysis tau už rankos Parodysi tu Gyvenimo paslaptis Ir visos paslaptys jums skleisis. Gyvenimas yra šventė Gyvenimas sukasi ratu Pasaulis yra geras. Romena  |
Mamyte,
Vieno projekto metu buvau paprašyta įvardinti už ką esu dėkinga tėvams. Supratau, kad už labai daug dalykų. Pirmiausia esu dėkinga už gyvybę ir už tai, kad tavo ir tėčio dėk atėjau į šį pasaulį. Ačiū už tai, kad užauginai ir rūpinaisi. Ačiū, kad buvai šalia kai sirgau ir padėjai pasveikti. Esu dėkinga, kad nenuleidai rankų, kai man nesisekė mokslai. Ačiū už palaikymą mokantis ir anglų kalbos korepetitorius. Tavo dėka, dabar ją puikia naudoju 😊 Ačiū už pagalba su Universitetu ir galimybę lankyti dienines paskaitas. Ačiū, kad dažnai tikėjai manim labiau nei aš pati. Ačiū už laisvę paauglystėje ir pasitikėjimą, leidimą kviestis draugus nakvynei į namus. Ačiū už spalvotas kojines, stilingus daiktus. Ačiū už mano skonio lavinimą. Ačiū už palaikymą keliaujant į Prancūziją tranzu ir neišsiduodant, kad netiki mano istorija. Tai buvo man puikus išbandymas ir patirtis. Ačiū už palaikymą ir leidimą daryti savo pasirinkimus. Ačiū už bendrą kelionę į Tailandą , už smagų pasipuvimą kartu: masažai prie jūros, žolelių pirtis, botanikos sodas. Ačiū už išmintį ir patarimus. Ačiū už dosnumą per visas įmanomas šventes. Ačiū už palaikymą ir buvimą šalia po skyrybų. Man tai buvo labai svarbu ir tai buvo didelė atrama grįžtant į save. Ačiū už meilę augalams. Naminės gėlės visada primena tave 😊Ačiū už ilgus mūsų pasivaikščiojimus, mūsų pokalbius, tavo pasidalinimus apie save, senelius , prosenelius. Man idomu ir labai gera vis labiau pažinti tave. Ačiū už naujus kelius , kuriuos atrandam. Ačiū už man surastus namus. Ačiū už palaikymą juos įsigyjant. Ačiū už tavo stiprius apkabinimus ir rūpestį. Ačiū už 2020 Kalėdas kartu. Ačiū už buvimą, ramybę, jaukumą, saugumą. Ačiū už leidimą miegoti tavo lovoje. Ačiū, kad šalia tavęs vis labiau galiu būti savimi ir esu priimta. Ačiū, kad kartu galime filosofuoti apie gyvenimą. Ačiū už katinų kolekciją. Ačiū už buvimą šalia, tavo meilę, išklausymą, bendrus patyrimus. Ačiū, kad esi ir kokia esi. Ačiū už tai, kokia išaugau tavo dėka.
Myliu tave labai labai 😊
Dukra
Vieno projekto metu buvau paprašyta įvardinti už ką esu dėkinga tėvams. Supratau, kad už labai daug dalykų. Pirmiausia esu dėkinga už gyvybę ir už tai, kad tavo ir tėčio dėk atėjau į šį pasaulį. Ačiū už tai, kad užauginai ir rūpinaisi. Ačiū, kad buvai šalia kai sirgau ir padėjai pasveikti. Esu dėkinga, kad nenuleidai rankų, kai man nesisekė mokslai. Ačiū už palaikymą mokantis ir anglų kalbos korepetitorius. Tavo dėka, dabar ją puikia naudoju 😊 Ačiū už pagalba su Universitetu ir galimybę lankyti dienines paskaitas. Ačiū, kad dažnai tikėjai manim labiau nei aš pati. Ačiū už laisvę paauglystėje ir pasitikėjimą, leidimą kviestis draugus nakvynei į namus. Ačiū už spalvotas kojines, stilingus daiktus. Ačiū už mano skonio lavinimą. Ačiū už palaikymą keliaujant į Prancūziją tranzu ir neišsiduodant, kad netiki mano istorija. Tai buvo man puikus išbandymas ir patirtis. Ačiū už palaikymą ir leidimą daryti savo pasirinkimus. Ačiū už bendrą kelionę į Tailandą , už smagų pasipuvimą kartu: masažai prie jūros, žolelių pirtis, botanikos sodas. Ačiū už išmintį ir patarimus. Ačiū už dosnumą per visas įmanomas šventes. Ačiū už palaikymą ir buvimą šalia po skyrybų. Man tai buvo labai svarbu ir tai buvo didelė atrama grįžtant į save. Ačiū už meilę augalams. Naminės gėlės visada primena tave 😊Ačiū už ilgus mūsų pasivaikščiojimus, mūsų pokalbius, tavo pasidalinimus apie save, senelius , prosenelius. Man idomu ir labai gera vis labiau pažinti tave. Ačiū už naujus kelius , kuriuos atrandam. Ačiū už man surastus namus. Ačiū už palaikymą juos įsigyjant. Ačiū už tavo stiprius apkabinimus ir rūpestį. Ačiū už 2020 Kalėdas kartu. Ačiū už buvimą, ramybę, jaukumą, saugumą. Ačiū už leidimą miegoti tavo lovoje. Ačiū, kad šalia tavęs vis labiau galiu būti savimi ir esu priimta. Ačiū, kad kartu galime filosofuoti apie gyvenimą. Ačiū už katinų kolekciją. Ačiū už buvimą šalia, tavo meilę, išklausymą, bendrus patyrimus. Ačiū, kad esi ir kokia esi. Ačiū už tai, kokia išaugau tavo dėka.
Myliu tave labai labai 😊
Dukra
Mylima Mama, Neužtektų knygos lapų padėkoti tau už kiekvieną dieną, kurią praleidžiame drauge.
Mama, tu esi pati geriausia mama pasaulyje ir esi man gyvenime pavyzdys. Priimdama bet kokį sprendimą visada pagalvoju, ką mama darytų tokioje situacijoje. Esi mano įkvėpėja! Mano Meilė ir Šviesa! Aš lenkiuosi tau ir sakau Ačiū! Ačiū mano Vilke, genties vade! Mano dvasine mokytoja, mano drąsa, mano Mama! Tavo dukra Jurga. |
Kai pamačiau Tave aš pirmą kartą, Sunku atminti, ką gi pajutau. Vėliau šypsojaisi ištiesus ranką, Glaudei ir šildei vis labiau. Girdėjau Tavo linksmą juoką, Mačiau, kaip ašarą braukei. Ir būt stipriai, suprantančiai Tu mokei, Tik, kad mes skiriamės labai. Nubėgau aš keliu vingiuotu, Lyg tolt ėmiau. Gal pajutai… Grįžtu. Grįžtu ir vėl kartoju. Grįžtu aš, Mama, Juk kvietei. Diana Griniūtė | Mama, pražydo sodai – Baltu šilku sužvilgo. Mama, kad tu žinotum Kaip tavęs pasiilgau. Mama, beržai kas rytą Virsta į žalią jūrą. Mama, kad tu matytum Ką ligi šiol sukūriau. Mama… atleisk man, mama. Aš tik dabar užaugau. Meilė širdy gyvena, Ją tau siunčiu ir saugau. Laima Petronienė |
Mamai.
Išaušo,
Vyšnių sodas baltais žiedais
Apsipylė.
Obelų šakos nulinko lig žemės, Prislėgtos raudonskruosčių obuolių.
Mano mamytė, vaikelis,
Braidžiojo per pievą,
Rasotą ir vėsią.
Upės vingiams, formuojant jos tėkmę, Šalimais tarpsta gyvybė,
Slaptingoje pelkės žalumoje.
Mamytė savo išmintį dalina,
Dulkėto kelio pusiaukelėje,
Šabakštyno properšoje, ramioje.
Žmonės, mylimi pakeleiviai,
Šalto kosmoso bičiuliai,
Nešasi ūkanotas ir skaisčias
Savo pasakų sakmes,
Ieškodami to, ką prisimena jų Sielos, O tikrovė pasiūlyti negali.
Negali, nes tikrovė tik priedanga, To ką slepia Motinos Širdis, atvira.
Įkaitusių dulkių kvapas,
Saulės nutviekstas takas
Ir mamytės subtili išmintis,
Klojasi po kojomis tiesiai,
Lyg iš niekur atėjęs kelias,
Pranykstantis gamtos prieglobstyje, jautriame.
Išaušo,
Vyšnių sodas baltais žiedais
Apsipylė.
Obelų šakos nulinko lig žemės, Prislėgtos raudonskruosčių obuolių.
Mano mamytė, vaikelis,
Braidžiojo per pievą,
Rasotą ir vėsią.
Upės vingiams, formuojant jos tėkmę, Šalimais tarpsta gyvybė,
Slaptingoje pelkės žalumoje.
Mamytė savo išmintį dalina,
Dulkėto kelio pusiaukelėje,
Šabakštyno properšoje, ramioje.
Žmonės, mylimi pakeleiviai,
Šalto kosmoso bičiuliai,
Nešasi ūkanotas ir skaisčias
Savo pasakų sakmes,
Ieškodami to, ką prisimena jų Sielos, O tikrovė pasiūlyti negali.
Negali, nes tikrovė tik priedanga, To ką slepia Motinos Širdis, atvira.
Įkaitusių dulkių kvapas,
Saulės nutviekstas takas
Ir mamytės subtili išmintis,
Klojasi po kojomis tiesiai,
Lyg iš niekur atėjęs kelias,
Pranykstantis gamtos prieglobstyje, jautriame.
Mama, mamyte,
parašiau tėčiui meilės laišką, dabar eilė rašyti tau. Viskas gerai, tiesiog taip įkvėpė Ramunė.
Man taip gera, kad galiu tave vadinti „Tu”. Man tai lyg arčiau manęs.
Atsiprašau už tai kokia šlykštukė buvau savo paauglystėj. Kaip ginčijausi ir panašiai. Taip buvo.
Prašau, atleisk už visus bjaurius žodžius ir elgesį.
Aš labai džiaugiuosi, kad turiu tokią mamą. Aš dabar matau kiek daug meilės buvo ir yra. Pagaliau supratau!
Kartais, kai sakai, kad kažką dar reikia man pasidaryti, tai imu jaustis, kad esu nepakankama, neverta meilės. Bet taip gera išgirsti vis daugiau gražių žodžių apie mane. Labai labai gera. Man taip svarbu jaustis, kad esu mylima. Kad nesu kažkokia nenormali iš Radzivonų giminės.
Aš iš tiesų esu labai labai panaši į tave, nors iš pirmo žvilgsnio ir nesimato. LABAI LABAI ačiū, kad aš gimiau, kad manim rūpinaisi. Aš žinau, kad tu darei viską viską, ką darei geriausiai kaip galėjai. Jei kada pasakau kokį komentarą, tai tik gindama Ievą. Šiaip esu labai dėkinga už viską. Už visus drabužėlius, už sekmadienio vonias. Už tai, kad rūpinaisi, kad gaučiau geriausią išsilavinimą. Kad tau rūpi, kad turėčiau šeimą.
Labai tau ačiū ir aš labai tave myliu. Tik nežinau kodėl, kai sakau, kad myliu, bėga ašaros.
Man taip rūpi, kad tu jaustumeisi gerai. Kad pasitikėtum, kad viskas bus gerai. Jei būtų tokia dovana, padovanočiau ją tau – galėjimą visiškai vaikiškai džiaugtis gyvenimu ir viskuo, tiesiog džiaugtis. Dar padovanočiau tau tėčio apkabinimų ir pasivaikščiojimų susikabinus rankomis. Tu esi verta tai patirti, nes tu esi pati nuostabiausia mama. Dievas tave tokią sukūrė, o jis klaidų nedaro.
Labai tave myliu, atsipalaiduok ir gyvenk toliau. Kiek gali daugiausia. Nes aš dar noriu su tavim pabūti. Ir tavo bute Druskininkuose ar Birštone.
Bučiuoju,
suaugus Evelina
parašiau tėčiui meilės laišką, dabar eilė rašyti tau. Viskas gerai, tiesiog taip įkvėpė Ramunė.
Man taip gera, kad galiu tave vadinti „Tu”. Man tai lyg arčiau manęs.
Atsiprašau už tai kokia šlykštukė buvau savo paauglystėj. Kaip ginčijausi ir panašiai. Taip buvo.
Prašau, atleisk už visus bjaurius žodžius ir elgesį.
Aš labai džiaugiuosi, kad turiu tokią mamą. Aš dabar matau kiek daug meilės buvo ir yra. Pagaliau supratau!
Kartais, kai sakai, kad kažką dar reikia man pasidaryti, tai imu jaustis, kad esu nepakankama, neverta meilės. Bet taip gera išgirsti vis daugiau gražių žodžių apie mane. Labai labai gera. Man taip svarbu jaustis, kad esu mylima. Kad nesu kažkokia nenormali iš Radzivonų giminės.
Aš iš tiesų esu labai labai panaši į tave, nors iš pirmo žvilgsnio ir nesimato. LABAI LABAI ačiū, kad aš gimiau, kad manim rūpinaisi. Aš žinau, kad tu darei viską viską, ką darei geriausiai kaip galėjai. Jei kada pasakau kokį komentarą, tai tik gindama Ievą. Šiaip esu labai dėkinga už viską. Už visus drabužėlius, už sekmadienio vonias. Už tai, kad rūpinaisi, kad gaučiau geriausią išsilavinimą. Kad tau rūpi, kad turėčiau šeimą.
Labai tau ačiū ir aš labai tave myliu. Tik nežinau kodėl, kai sakau, kad myliu, bėga ašaros.
Man taip rūpi, kad tu jaustumeisi gerai. Kad pasitikėtum, kad viskas bus gerai. Jei būtų tokia dovana, padovanočiau ją tau – galėjimą visiškai vaikiškai džiaugtis gyvenimu ir viskuo, tiesiog džiaugtis. Dar padovanočiau tau tėčio apkabinimų ir pasivaikščiojimų susikabinus rankomis. Tu esi verta tai patirti, nes tu esi pati nuostabiausia mama. Dievas tave tokią sukūrė, o jis klaidų nedaro.
Labai tave myliu, atsipalaiduok ir gyvenk toliau. Kiek gali daugiausia. Nes aš dar noriu su tavim pabūti. Ir tavo bute Druskininkuose ar Birštone.
Bučiuoju,
suaugus Evelina