Laiškai TĖČIUI
Brangus Tėti,
Rašau tau šį laišką per tėčio dieną. Kurį turbūt ir perskaitysi šiandien per Tėčio dieną. Nes jį įteiksiu šiandien. Noriu prisiminti gražias akimirkas kartu ir už jas tau padėkoti. Atsimenu mama man pasakojo, kad kai buvau dar visai mažytė, mažas leliukas. Tu mane pasiimdavai ir supdavai, kol užmigsiu ant savo rankų. Ačiū, tėti už tai. Atsimenu, kai vaikystėje buvai parnešęs mažą kačiuką, kuris kaip padūkęs lakstė kitą dieną. Buvo tikrai linksma ir smagu. Atsimenu vaikystėje kepdavai skanias voverytes ir tik tu taip skaniai mokėdavai jas iškepti. Mmmm būdavo tikrai skanios. Tavo sekmadienio tradicija būdavo blynų kepimas. Bulvinių blynų kepimas su kiaušiniais. Juos kepdavai tikrai skaniausius. Ačiū, tėti. Iš vaikystės atsimenu dar vieną prisiminimą, kad kai dirbdavai pasiimdavai darbo metu pasivažinėti su mašina. O aš buvau mažytė, mašina darbinė būdavo didelė. Atsimenu, kai įkeldavai į ją, o aš visur žiūrėdavau, ką pamatysiu įdomaus, gražaus ar kitus žmones taip iš aukštai. Buvome sustoję ir žemuogių rinkti. Ačiū, Tau už šiuos gražius prisiminimus. Kad buvai šalia, kiek
galėjai. Ačiū, tau tėti už gyvybę, nes galiu patirti gyvenime tiek daug visko. Myliu, tave Tėti.
Ačiū tau už viską. Būk laimingas.
Duktė Inga
Rašau tau šį laišką per tėčio dieną. Kurį turbūt ir perskaitysi šiandien per Tėčio dieną. Nes jį įteiksiu šiandien. Noriu prisiminti gražias akimirkas kartu ir už jas tau padėkoti. Atsimenu mama man pasakojo, kad kai buvau dar visai mažytė, mažas leliukas. Tu mane pasiimdavai ir supdavai, kol užmigsiu ant savo rankų. Ačiū, tėti už tai. Atsimenu, kai vaikystėje buvai parnešęs mažą kačiuką, kuris kaip padūkęs lakstė kitą dieną. Buvo tikrai linksma ir smagu. Atsimenu vaikystėje kepdavai skanias voverytes ir tik tu taip skaniai mokėdavai jas iškepti. Mmmm būdavo tikrai skanios. Tavo sekmadienio tradicija būdavo blynų kepimas. Bulvinių blynų kepimas su kiaušiniais. Juos kepdavai tikrai skaniausius. Ačiū, tėti. Iš vaikystės atsimenu dar vieną prisiminimą, kad kai dirbdavai pasiimdavai darbo metu pasivažinėti su mašina. O aš buvau mažytė, mašina darbinė būdavo didelė. Atsimenu, kai įkeldavai į ją, o aš visur žiūrėdavau, ką pamatysiu įdomaus, gražaus ar kitus žmones taip iš aukštai. Buvome sustoję ir žemuogių rinkti. Ačiū, Tau už šiuos gražius prisiminimus. Kad buvai šalia, kiek
galėjai. Ačiū, tau tėti už gyvybę, nes galiu patirti gyvenime tiek daug visko. Myliu, tave Tėti.
Ačiū tau už viską. Būk laimingas.
Duktė Inga
Mielas mano Tėti,
Rašau tau laišką keliaudama iš Vilniaus į Kauną. Tėčio dienos proga grįžtu į namus, kuriuose gyvenau nuo gimimo iki tol, kol nepersikrausčiau gyventi į Vilnių. Tėčio dienos proga tau rašau padėkos laišką. Šiuo laišku taip pat noriu su tavimi palaikyti mūsų dvasinį ryšį.
Šiame gyvenime man teko mažai tave pažinti, tu iš šio gyvenimo išėjai kai man buvo 9 mėnesiai. Nors ir neturėjau galimybės tavęs pažinti, būti su tavimi, bet jaučiu, kad turiu už ką padėkoti.
Pirmiausia dėkoju tau, kad tu esi mano tėtis, aš esu tavo dalis, o tu esi mano dalis. Mus jungia protėvių ryšys ir jaučiu, kad tu mane globoji. Dėkoju, kad tu man suteikei gyvybę ir aš esu tavo jauniausia dukra, tavo giminės dalimi. Ir ačiū tau, kad turiu nuostabią mamą, sesę ir brolį. Šiandien grįžtu į namus, kuriuos tu Tėti sukūrei. Ačiū, kad galėjau užaugti erdviuose namuose, kur galėjau džiaugtis, dūkti, saugiai augti. O kaip nuostabu, kad tie namai yra gamtos apsuptyje, kur aplink pievos, teka upė, rieda traukiniai. Tavo dėka pamilau gamtą, vis dažniau norisi joje pabūti, ji teikia ramybės, atsipalaidavimo. Man visada yra labai gera sugrįžti į namus ir žinoti, kad ir tu esi jų dalis. Žinau tėti, kad tu buvai labai geras žmogus, norėjai visiems padėti. Manau, kad perėmiau tavo gerumą ir
man norisi padėti žmonėms.
Dėkui Tėti, kad 9 mėn. buvai mano gyvenime. Kartais pagalvoju, o koks mano būtų gyvenimas, jei būtum pasilikęs šiame gyvenime ir būtume buvę kartu? Taip, tai retorinis klausimas, bet tikriausiai jis kyla iš ilgesio ir noro žinoti koks jausmas turėti tėtį, kuris tave augina? Pastaraisiais metais vis daugiau galvoju apie tave. Apie tai, kad esi man labai svarbus ir esi vienas iš svarbiausių man žmonių, be tavęs, nebūtų ir manęs, mano brolio ir sesės. Dabar mes ryšį palaikome kitaip – per dvasinę erdvę ir pajautimą. Taip pat žinau, kad savo išvaizda esu panašiausia į tavo giminę, tai man primena apie tave. O ir vaikinai
mane traukia labai panašaus ūgio kaip ir tu. Taip pat tau tėti dėkoju už labai gražią pavardę, man ji labai patinka. Mama man parinko vardą – Gintarė, o
tu man suteikei nuostabią pavardę, net neseniai atradau, koks gaunasi puikus vardo ir pavardės junginys GIN –STAR, tai jūsų abiejų junginys, ir tai parodo, kad esu Jūsų abiejų meilės vaisius. Tavo giminės pavardė yra žinoma Kaune ir vis nustebdavau, kad kartais man dėl tavo pavardės parašydavo geresnį pažymį universitete ar padėdavo greičiau susitvarkyti tam tikrus klausimus. Tai net ir tokia forma tu mane globoji.
Taip pat tėti žinau, kad mėgdavai bendrauti su kitais, būti draugų būryje ir linksmintis. Man taip pat patinka smagus buvimas su draugais, o ypatingai jei yra šokama.
Taigi Tėti, AČIŪ už buvimą kartu su manimi, už viską ką tu man suteikei ir nuoširdžiai jaučiu norą palaikyti ryšį su tavimi!
MYLIU ir ilgiuosi tavęs,
Su meile, tavo jauniausia dukra Gintarė.
Rašau tau laišką keliaudama iš Vilniaus į Kauną. Tėčio dienos proga grįžtu į namus, kuriuose gyvenau nuo gimimo iki tol, kol nepersikrausčiau gyventi į Vilnių. Tėčio dienos proga tau rašau padėkos laišką. Šiuo laišku taip pat noriu su tavimi palaikyti mūsų dvasinį ryšį.
Šiame gyvenime man teko mažai tave pažinti, tu iš šio gyvenimo išėjai kai man buvo 9 mėnesiai. Nors ir neturėjau galimybės tavęs pažinti, būti su tavimi, bet jaučiu, kad turiu už ką padėkoti.
Pirmiausia dėkoju tau, kad tu esi mano tėtis, aš esu tavo dalis, o tu esi mano dalis. Mus jungia protėvių ryšys ir jaučiu, kad tu mane globoji. Dėkoju, kad tu man suteikei gyvybę ir aš esu tavo jauniausia dukra, tavo giminės dalimi. Ir ačiū tau, kad turiu nuostabią mamą, sesę ir brolį. Šiandien grįžtu į namus, kuriuos tu Tėti sukūrei. Ačiū, kad galėjau užaugti erdviuose namuose, kur galėjau džiaugtis, dūkti, saugiai augti. O kaip nuostabu, kad tie namai yra gamtos apsuptyje, kur aplink pievos, teka upė, rieda traukiniai. Tavo dėka pamilau gamtą, vis dažniau norisi joje pabūti, ji teikia ramybės, atsipalaidavimo. Man visada yra labai gera sugrįžti į namus ir žinoti, kad ir tu esi jų dalis. Žinau tėti, kad tu buvai labai geras žmogus, norėjai visiems padėti. Manau, kad perėmiau tavo gerumą ir
man norisi padėti žmonėms.
Dėkui Tėti, kad 9 mėn. buvai mano gyvenime. Kartais pagalvoju, o koks mano būtų gyvenimas, jei būtum pasilikęs šiame gyvenime ir būtume buvę kartu? Taip, tai retorinis klausimas, bet tikriausiai jis kyla iš ilgesio ir noro žinoti koks jausmas turėti tėtį, kuris tave augina? Pastaraisiais metais vis daugiau galvoju apie tave. Apie tai, kad esi man labai svarbus ir esi vienas iš svarbiausių man žmonių, be tavęs, nebūtų ir manęs, mano brolio ir sesės. Dabar mes ryšį palaikome kitaip – per dvasinę erdvę ir pajautimą. Taip pat žinau, kad savo išvaizda esu panašiausia į tavo giminę, tai man primena apie tave. O ir vaikinai
mane traukia labai panašaus ūgio kaip ir tu. Taip pat tau tėti dėkoju už labai gražią pavardę, man ji labai patinka. Mama man parinko vardą – Gintarė, o
tu man suteikei nuostabią pavardę, net neseniai atradau, koks gaunasi puikus vardo ir pavardės junginys GIN –STAR, tai jūsų abiejų junginys, ir tai parodo, kad esu Jūsų abiejų meilės vaisius. Tavo giminės pavardė yra žinoma Kaune ir vis nustebdavau, kad kartais man dėl tavo pavardės parašydavo geresnį pažymį universitete ar padėdavo greičiau susitvarkyti tam tikrus klausimus. Tai net ir tokia forma tu mane globoji.
Taip pat tėti žinau, kad mėgdavai bendrauti su kitais, būti draugų būryje ir linksmintis. Man taip pat patinka smagus buvimas su draugais, o ypatingai jei yra šokama.
Taigi Tėti, AČIŪ už buvimą kartu su manimi, už viską ką tu man suteikei ir nuoširdžiai jaučiu norą palaikyti ryšį su tavimi!
MYLIU ir ilgiuosi tavęs,
Su meile, tavo jauniausia dukra Gintarė.
Tėčiui,
Tėti, pasiilgstu Tavo kepamų blynų sekmadienio rytais. Kuomet prikepęs jų baisiausią gausybę iš bele ko, atnešdavai man ir mamai juos į lovą pusryčiams. Pasiilgstu Tavo pagamintų makaronų, apkeptų su kiaušiniu. Viskas taip paprasta, tačiau be galo sotu ir skanu. Pamenu, kaip vieną kartą išėjome pasivaikščioti naktį per pūgą ir klaidžiojome apsupti beprotiško snaigių šokio. Būdavo taip gera kvailioti su Tavimi. Pamenu dar, kaip veždavaisi mane ant galinės dviračio sėdynės prie ežero ir aš tartėdavau gale, kol mes važiuodavome per dulkėtą kelią bei skaičiuodavau lekiančius akmenėlius iš po dviračio ratų. Vis prisimenu, kai pasakodavai apie jūsų pažinties istoriją su mano mama, kaip Tau įstrigo, jog ji paprašė Tavęs parodyti pasą, kaip įrodymą, jog tikrai esi išsiskyręs (tais laikais pase buvo rašoma ar žmogus santuokoje, ar ne). Sakei, kad Tau padarė didelį įspūdį mano mamos sąžiningumas. Ačiū Tau už visas linksmas išdaigas, kurias galėjome krėsti kartu, už patarimus, kuriuos man davei, kai nežinodavau, kaip elgtis, ačiū, kad veždavaisi mane į gamtą, ačiū, kad, kai grįždavai namo iš darbo man parnešdavai šokoladuką, ir ačiū, kad visuomet klausydavaisi mano norų bei stengdavaisi juos išpildyti.
Girmantė Ugnė
Tėti, pasiilgstu Tavo kepamų blynų sekmadienio rytais. Kuomet prikepęs jų baisiausią gausybę iš bele ko, atnešdavai man ir mamai juos į lovą pusryčiams. Pasiilgstu Tavo pagamintų makaronų, apkeptų su kiaušiniu. Viskas taip paprasta, tačiau be galo sotu ir skanu. Pamenu, kaip vieną kartą išėjome pasivaikščioti naktį per pūgą ir klaidžiojome apsupti beprotiško snaigių šokio. Būdavo taip gera kvailioti su Tavimi. Pamenu dar, kaip veždavaisi mane ant galinės dviračio sėdynės prie ežero ir aš tartėdavau gale, kol mes važiuodavome per dulkėtą kelią bei skaičiuodavau lekiančius akmenėlius iš po dviračio ratų. Vis prisimenu, kai pasakodavai apie jūsų pažinties istoriją su mano mama, kaip Tau įstrigo, jog ji paprašė Tavęs parodyti pasą, kaip įrodymą, jog tikrai esi išsiskyręs (tais laikais pase buvo rašoma ar žmogus santuokoje, ar ne). Sakei, kad Tau padarė didelį įspūdį mano mamos sąžiningumas. Ačiū Tau už visas linksmas išdaigas, kurias galėjome krėsti kartu, už patarimus, kuriuos man davei, kai nežinodavau, kaip elgtis, ačiū, kad veždavaisi mane į gamtą, ačiū, kad, kai grįždavai namo iš darbo man parnešdavai šokoladuką, ir ačiū, kad visuomet klausydavaisi mano norų bei stengdavaisi juos išpildyti.
Girmantė Ugnė
2021.04.16.
Tėti, su gimtadieniu!
Šiandien tau sueitų 75-eri… Nebūtum turbūt “sukriošęs” senučiukas Visada buvai fiziškai tvirtas. O laikas namuose, kai nebūdavo kokių rimtų darbų, tau būdavo kančia didžiausia. Kuo dažniau stengdavaisi važiuoti į tėviškę – dabar suprantu, kad ten tu jausdavaisi tiesiog – LAISVAS! Iš tėviškės ir nebegrįžai amžiams…
Kai tave prisimenu, pirmiausia iškyla džiugiai graudūs prisiminimai. Pamenu tą laimės jausmą, kai mus su sese, dar mažytes, abi ant kupros susisodinęs, ropinėjai po kambarius. Su kokiu džiaugsmu prisimenu tą arkliuką-tėtį! Tos akimirkos buvo tokios retos! Bet nešiojuos jas visą gyvenimą!
Tegu tos akimirkos būna ryškesnės, negu tie atminties blyksniai, kur aš karingai stoviu tarp tavęs ir mamos, intensyviai žiūriu tau į akis, pasiruošusi atlaikyt bet kokius kumščių smūgius. Kad tik mamai nekliūtų… Bet tu manes niekada nemušdavai. Net didžiausiam alkoholio ir “baltų arklių” poveiky..
Dar labai ryškiai pamenu, kai su tavim aš, jau paauglė, ėjau pėsčiomis į miesto centrą, ir tu pasiūlei įsikibti į parankę. Kokia tvirta tavo ranka! Jaučiau tavo tylų pasididžiavimą Ir aš buvau laaabai išdidi ir laiminga!
Nebendraudavom dažnai. Nemokėjom. Sunku tau buvo, žinau… Dabar esu jau vyresnė, negu tu buvai, kai Dievulis nusprendė tave pasiimt… Tik dabar suprantu, koks dar jaunas buvai…Nuo tada tiesiog nekenčiu trečiadienių ir vasario mėnesio…
O kai po penkių metų ir mama mirė, aš nuolat nešiojuos panišką artimųjų netekties baimę. Man visur vaidenasi laidotuvės, mirtys. Bandau vyti lauk tokias mintis (kad neprisikalbėčiau), bet labai bijau…
Bet čia ne tavo kaltė, tėti. Tikiu, kad sėdi sau nukoręs kojas ant debesėlio. Keikies smagiai ir ilgesingai žvalgais į savo tėviškės girią
Myliu tave, tėti. Nuoširdžiai, bet tyliai. Nekalbu apie jausmus ir savo šeimoje… Bet užtat, tėti, mėgstu ir aš greitį! Tu žinai, apie ką aš čia!
Smagaus gimtadienio ant debesėlio!
Tavo vyresnėlė.
Tėti, su gimtadieniu!
Šiandien tau sueitų 75-eri… Nebūtum turbūt “sukriošęs” senučiukas Visada buvai fiziškai tvirtas. O laikas namuose, kai nebūdavo kokių rimtų darbų, tau būdavo kančia didžiausia. Kuo dažniau stengdavaisi važiuoti į tėviškę – dabar suprantu, kad ten tu jausdavaisi tiesiog – LAISVAS! Iš tėviškės ir nebegrįžai amžiams…
Kai tave prisimenu, pirmiausia iškyla džiugiai graudūs prisiminimai. Pamenu tą laimės jausmą, kai mus su sese, dar mažytes, abi ant kupros susisodinęs, ropinėjai po kambarius. Su kokiu džiaugsmu prisimenu tą arkliuką-tėtį! Tos akimirkos buvo tokios retos! Bet nešiojuos jas visą gyvenimą!
Tegu tos akimirkos būna ryškesnės, negu tie atminties blyksniai, kur aš karingai stoviu tarp tavęs ir mamos, intensyviai žiūriu tau į akis, pasiruošusi atlaikyt bet kokius kumščių smūgius. Kad tik mamai nekliūtų… Bet tu manes niekada nemušdavai. Net didžiausiam alkoholio ir “baltų arklių” poveiky..
Dar labai ryškiai pamenu, kai su tavim aš, jau paauglė, ėjau pėsčiomis į miesto centrą, ir tu pasiūlei įsikibti į parankę. Kokia tvirta tavo ranka! Jaučiau tavo tylų pasididžiavimą Ir aš buvau laaabai išdidi ir laiminga!
Nebendraudavom dažnai. Nemokėjom. Sunku tau buvo, žinau… Dabar esu jau vyresnė, negu tu buvai, kai Dievulis nusprendė tave pasiimt… Tik dabar suprantu, koks dar jaunas buvai…Nuo tada tiesiog nekenčiu trečiadienių ir vasario mėnesio…
O kai po penkių metų ir mama mirė, aš nuolat nešiojuos panišką artimųjų netekties baimę. Man visur vaidenasi laidotuvės, mirtys. Bandau vyti lauk tokias mintis (kad neprisikalbėčiau), bet labai bijau…
Bet čia ne tavo kaltė, tėti. Tikiu, kad sėdi sau nukoręs kojas ant debesėlio. Keikies smagiai ir ilgesingai žvalgais į savo tėviškės girią
Myliu tave, tėti. Nuoširdžiai, bet tyliai. Nekalbu apie jausmus ir savo šeimoje… Bet užtat, tėti, mėgstu ir aš greitį! Tu žinai, apie ką aš čia!
Smagaus gimtadienio ant debesėlio!
Tavo vyresnėlė.
Išsiilgtas tėti,
Nuo pat vaikystės, kiek save prisimenu troškau ir trokštu turėti savo tėtį. Aš nešiojausi tave savo mintyse ir širdyje. Visą savo gyvenimą ieškojau tavęs, mylimas tėti, kituose vyruose ir pažinau tave įvairiose patirtyse. Tik dabar suprantu, praskriejus pro šalį daugiau kaip pusei šimto metų, kad tu man, toks ir esi pats svarbiausias, kad aš tave ir myliu tokį, koks tu esi. Mažais žingsneliais aš judu link tavęs, į tavo tėvišką meilę, link tavo tėviškų apkabinimų ir pagyrimų. Tavo vyriškumas apglėbia mano mažus, silpnus moteriškus pečius ir pridengia kūną nuo žvarbaus žiemos speigo. Kaip gera, tėti! Tu jauti? Jau ledai pajudėjo ir pavasario šiluma glosto sustingusią meilės upę. Tėti, aš jaučiu, kaip mano širdis džiaugiasi, valosi nuo pykčio, pavydo gniaužtų ir pildosi skaidria, tyra meile tau. Aš didžiuojuosi tavimi, tėti, ir dėkoju tau už viską, ką turiu iš tavęs. Tavo išrinktas vardas man yra pats stebuklingiausias ir gražiausias. Jame skamba šviesa. Aš tarsi girdžiu auštantį rytą. Tokį vardą nešiojuosi tik aš ir priimu jį su pasididžiavimu: AušRytė. Tiesiog, visa dešinioji pusė manęs priklauso tau. Aš žiūriu kas rytą į veidrodį ir matau tave, mylimas tėti. Tavo akys , plaukai, kojos ir rankos, tavo širdies dalis plaka manojoje krūtinėje. Tavo gebėjimai skleidžiasi per mano darbus, pasirinkimus ir mintis. Tu esi manyje, išsvajotasis tėti. Kai groju aš akordeonu, visuomet įsivaizduoju tave, kai tu pirmą kartą sutikai mano mamą, kai judu šnekučiavotės iki paryčių ir tu ją lydėjai pievų žydinčiu taku. Tu buvai pats svarbiausias ir gražiausias kaimo muzikantas. Aš paveldėjau tavo gebėjimus matyti, girdėti ir jausti pasaulį, jausti jo skonį, užuosti jo kvapą. Tu visuomet dovanoji man pačias nuostabiausias dovanas, dovanoji saugumo, savivertės bei materijos tiek, kiek man jos reikia šiuo metu. Tu visuomet rūpiniesi manimi. Tavo dėka aš turiu visko apie ką tik svajoju. Ačiū tau tėti, kad man dabar atsiuntei pačią svarbiausią gyvenimo dovaną, kurios laukiau ir tikėjausi. Suteik man jėgų visa tai priimti, pažinti ir įsileisti į savo vidų. Aš pasitikiu tavimi ir tave gerbiu, tėti. Gerbiu ir priimu tavo gyvenimo pasirinkimus. Suprantu, kokie jie buvo svarbūs, ne tik tau, bet ir man. Paruošti namų darbai atveria širdį abipusiai meilei.
Lai tavo sielą saugo angelai.
Tavo Aušrytė
Nuo pat vaikystės, kiek save prisimenu troškau ir trokštu turėti savo tėtį. Aš nešiojausi tave savo mintyse ir širdyje. Visą savo gyvenimą ieškojau tavęs, mylimas tėti, kituose vyruose ir pažinau tave įvairiose patirtyse. Tik dabar suprantu, praskriejus pro šalį daugiau kaip pusei šimto metų, kad tu man, toks ir esi pats svarbiausias, kad aš tave ir myliu tokį, koks tu esi. Mažais žingsneliais aš judu link tavęs, į tavo tėvišką meilę, link tavo tėviškų apkabinimų ir pagyrimų. Tavo vyriškumas apglėbia mano mažus, silpnus moteriškus pečius ir pridengia kūną nuo žvarbaus žiemos speigo. Kaip gera, tėti! Tu jauti? Jau ledai pajudėjo ir pavasario šiluma glosto sustingusią meilės upę. Tėti, aš jaučiu, kaip mano širdis džiaugiasi, valosi nuo pykčio, pavydo gniaužtų ir pildosi skaidria, tyra meile tau. Aš didžiuojuosi tavimi, tėti, ir dėkoju tau už viską, ką turiu iš tavęs. Tavo išrinktas vardas man yra pats stebuklingiausias ir gražiausias. Jame skamba šviesa. Aš tarsi girdžiu auštantį rytą. Tokį vardą nešiojuosi tik aš ir priimu jį su pasididžiavimu: AušRytė. Tiesiog, visa dešinioji pusė manęs priklauso tau. Aš žiūriu kas rytą į veidrodį ir matau tave, mylimas tėti. Tavo akys , plaukai, kojos ir rankos, tavo širdies dalis plaka manojoje krūtinėje. Tavo gebėjimai skleidžiasi per mano darbus, pasirinkimus ir mintis. Tu esi manyje, išsvajotasis tėti. Kai groju aš akordeonu, visuomet įsivaizduoju tave, kai tu pirmą kartą sutikai mano mamą, kai judu šnekučiavotės iki paryčių ir tu ją lydėjai pievų žydinčiu taku. Tu buvai pats svarbiausias ir gražiausias kaimo muzikantas. Aš paveldėjau tavo gebėjimus matyti, girdėti ir jausti pasaulį, jausti jo skonį, užuosti jo kvapą. Tu visuomet dovanoji man pačias nuostabiausias dovanas, dovanoji saugumo, savivertės bei materijos tiek, kiek man jos reikia šiuo metu. Tu visuomet rūpiniesi manimi. Tavo dėka aš turiu visko apie ką tik svajoju. Ačiū tau tėti, kad man dabar atsiuntei pačią svarbiausią gyvenimo dovaną, kurios laukiau ir tikėjausi. Suteik man jėgų visa tai priimti, pažinti ir įsileisti į savo vidų. Aš pasitikiu tavimi ir tave gerbiu, tėti. Gerbiu ir priimu tavo gyvenimo pasirinkimus. Suprantu, kokie jie buvo svarbūs, ne tik tau, bet ir man. Paruošti namų darbai atveria širdį abipusiai meilei.
Lai tavo sielą saugo angelai.
Tavo Aušrytė
Brangus Tėti, jaučiu Tave visada esant šalia. Kaip planetos palydovas visad būna šalia planetos. Tu lydi mane mano kely. Jaučiu ryšį tarp mūsų ir jokie kosmoso vėjai jo nepraretins. Mano meilė Tau – apkabinanti viską, su kuo mes esame, kas yra ir bus mūsų kely. Man atrodo, kad Tu neši daug. Tyliai ir kantriai. Neši ir išmintį. Ji gili. Kartu keliauja ir paslaptis. Kaip pasakoje. Branginu tai. Branginu Tave, mūsų ryšį ir meilę. Ačiū, kad esi. Ačiū, kad esi, mano Tėti, mano mylimas Tėti. Rūta |  Abiems Kokiais žiedais pražysi iš kvapnių vaikystės sodų? Ar obelų, ar liepų svyrančiom šakom nulinksi? Kokiu balsu pragysi, kokiu paukščiu atskrisi ir tirpsi mano vyzdžiuos neramiuos? Lakštingala? Strazdu? Ar vieversiu arimuose juoduos? Balsu gal dangišku prabilsi, kuris tik tau skambės, – išgirsiu! – žieduos, sparnuos, plazdenimuos dainos To vasaros tyrumo, To rudeniško skambesio bulviakasio aiduos. Ateiki vėjo gūsiu ar plunksna nukrisk – pajausiu! Ateiki nors ir debesiu lietaus. Rasom vaikystės pievų nusiprausiu sapnuos. O Tu – dunguj, šakōs’, dainōs’, žėduos’ linguok. Virginija |
Tėveli,
Vieno projekto metu buvau paprašyta pagalvoti, už ką esu dėkinga tėveliams. Pirmiausia tau ir mamai esu dėkinga už gyvybę. Ačiū , kad užauginote ir paleidote į gyvenimą. Ačiū už mažus sumuštinukus ir saldų kefyrą. Ačiū , kad leidai laikyti Rudę. Mums nebereikėjo jos slėpti po lova ir bijoti , kad mama pamatys 😊
Ačiū už kelionę į Laosą. Ačiū už ledus iš kavinės šaldytuvo. Tai buvo nerealu. Ačiū, kad rūpiniesi manimi ir stengiesi gaminti vegetarišką maistą. Ačiū už kantrybę mane mokant vairuoti. Ačiū už puikų interjero skonį ir patarimus. Ačiū už širmą ir tavo pagalbą kai reikia vyriškos rankos namuose. Ačiū už pagalbą persikraustant iš Užupio. Tai man buvo labai svarbu. Jaučiau tavo palaikymą. Ačiū už mokėjimą įdomiai pasakoti. Atsimenu mūsų keliones į Telšius. Visai neprailgdavo ir būdavo labai įdomu. Jos buvo labai mielos. Ačiū už senovinius baldus, žiūrėdama į juos pagalvoju apie tave. Ačiū už šiltus apkabinimus ir bučinius, net ir karantino metu. Jie labai šildo. Ačiū vaikystėje už kelionę į Nidą. Ypač įstrigo kai gyvenom prie marių, prie Ešerinės. Buvo smagios atostogos. Ačiū, kad rūpiniesi manimi ir padedi kai prašau. Ačiū už iškūrentą pirtį ir bendrą laiką. Ačiū, kad esi, nes vien nuo tos minties labai gera. Ačiū už 2020m Kūčias ir tavo palinkėjimą. Ačiū už jaukų būvimą ir supratimą, kad vyrų tema man yra jautri. Ačiū už tavo šypseną ir juoką. Ačiū už meilę rytietiškoms skulptūrom. Ačiū už pagalbą išsirenkant akinius. Ačiū už medinį maža namelį sode. Buvo labai smagu turėti mūsų mažus namus su broliu. Ačiū už pirmus kerzus ir odinę striukę. Jaunystėje tai leido jaustis stilingai ir prie chebros mokykloje😊 Ačiū už daug nuostabių akimirkų kartu.
Myliu tave labai labai 😊
Dukra.
Vieno projekto metu buvau paprašyta pagalvoti, už ką esu dėkinga tėveliams. Pirmiausia tau ir mamai esu dėkinga už gyvybę. Ačiū , kad užauginote ir paleidote į gyvenimą. Ačiū už mažus sumuštinukus ir saldų kefyrą. Ačiū , kad leidai laikyti Rudę. Mums nebereikėjo jos slėpti po lova ir bijoti , kad mama pamatys 😊
Ačiū už kelionę į Laosą. Ačiū už ledus iš kavinės šaldytuvo. Tai buvo nerealu. Ačiū, kad rūpiniesi manimi ir stengiesi gaminti vegetarišką maistą. Ačiū už kantrybę mane mokant vairuoti. Ačiū už puikų interjero skonį ir patarimus. Ačiū už širmą ir tavo pagalbą kai reikia vyriškos rankos namuose. Ačiū už pagalbą persikraustant iš Užupio. Tai man buvo labai svarbu. Jaučiau tavo palaikymą. Ačiū už mokėjimą įdomiai pasakoti. Atsimenu mūsų keliones į Telšius. Visai neprailgdavo ir būdavo labai įdomu. Jos buvo labai mielos. Ačiū už senovinius baldus, žiūrėdama į juos pagalvoju apie tave. Ačiū už šiltus apkabinimus ir bučinius, net ir karantino metu. Jie labai šildo. Ačiū vaikystėje už kelionę į Nidą. Ypač įstrigo kai gyvenom prie marių, prie Ešerinės. Buvo smagios atostogos. Ačiū, kad rūpiniesi manimi ir padedi kai prašau. Ačiū už iškūrentą pirtį ir bendrą laiką. Ačiū, kad esi, nes vien nuo tos minties labai gera. Ačiū už 2020m Kūčias ir tavo palinkėjimą. Ačiū už jaukų būvimą ir supratimą, kad vyrų tema man yra jautri. Ačiū už tavo šypseną ir juoką. Ačiū už meilę rytietiškoms skulptūrom. Ačiū už pagalbą išsirenkant akinius. Ačiū už medinį maža namelį sode. Buvo labai smagu turėti mūsų mažus namus su broliu. Ačiū už pirmus kerzus ir odinę striukę. Jaunystėje tai leido jaustis stilingai ir prie chebros mokykloje😊 Ačiū už daug nuostabių akimirkų kartu.
Myliu tave labai labai 😊
Dukra.
Labas tėti,
Daug laiko prabėgo nuo tada, kai paskutinį kartą mudu matėmės.. 20 metų!.. Ir paskutinis mūsų pokalbis telefonu.. Tu paklausei, ar aš nenoriu su tavimi pasikalbėti, o aš atsakiau, „ne dabar, kai grįšiu namo ir pasikalbėsime..“ Tačiau, tai buvo paskutinis mūsų pokalbis.. Daugiau tu niekada nebekalbėjai, tu tiesiog pasirinkai kelią ten, iš kur niekada negrįžtama.. Ar bent jau tuo pavidalu, kurį turime prieš žengdami per amžinybės slenkstį..
Tu išėjai, tačiau tuo pačiu ir likai… Likai su manimi. Taip, tarp mūsų nebuvo kažkokio stebuklingo, apipinto visokiomis bendravimo vingrybėmis, ryšio, kokiu kartais girdžiu besididžiuojančias kitų tėčių dukras. Bet mus siejo, sieja ir sies ypatingas ryšys, kurio nei laikas, nei erdvė nepajėgūs nutraukti.. Tai aš tiksliai žinau! Ne kartą teko įsitikinti, ypačekstremaliose situacijose, jei gręsia pavojus man. Tiesiog pajaučiu, kad aš esu saugoma ir globojama, ir kad man nieko blogo nenutiks.. Ir visos situacijos kažkaip stebuklingai, per kelias akimirkas išsisprendžia, tarsi aš tampu nematoma ir mane tas pavojingas srautas aplenkia.
Žinai, sapnavau šiąnakt tave.. Po daugybės metų.. Sapnavau tavo mamą, savo senelį, savo vaikystės namus ir vaikystės miestą.. Tą, kuris dabar jau beveik neatpažįstamai pasikeitęs.. Likę tik mažytės užuominos, primenančios tą nuostabųlaiką praleistą ten.. O štai pagrindinė sapno žinutė buvo ta, kad bet kada galiu kreiptis į tave pagalbos ir tu bet kada, ir bet kuriomis aplinkybėmis man padėsi. Sapne aš žinojau, kad galiu tavimi pasitikėti.
Ačiū tau už šią žinią, ji man šiuo gyvenimo metu labai svarbi, man jos labai reikėjo! Ačiū tau už gyvybės dovaną, užišmintį ir patirtį, kuriomis mane apdovanojai. Aš turiu tokių gebėjimų, kurie man gyvenime labai praverčia. Tada jaučiuosi saugi ir rami, žinau, kad su visais sunkumais pavyks susitvarkyti, nes tu šalia. O kaskart, kai pasiimu tavo darytas ir man dovanotas medines pjaustymo lenteles, tarsi prisiliečiu prie tavo rankų ir širdies, nes tai ką darydavai ir tai tave džiugindavo, tu sudėdavai visą savo širdį.
Šiandien nuostabiai sninga.. žiema man primena tave, tavo atėjimą ir išėjimą… Bet tai – nuostabus metas, kai galiu pabūti tyloje, savyje, su tavimi..
Tai tiek! Su šv. Valentino diena!
Tavo L. 2021 vasario 14d.
Daug laiko prabėgo nuo tada, kai paskutinį kartą mudu matėmės.. 20 metų!.. Ir paskutinis mūsų pokalbis telefonu.. Tu paklausei, ar aš nenoriu su tavimi pasikalbėti, o aš atsakiau, „ne dabar, kai grįšiu namo ir pasikalbėsime..“ Tačiau, tai buvo paskutinis mūsų pokalbis.. Daugiau tu niekada nebekalbėjai, tu tiesiog pasirinkai kelią ten, iš kur niekada negrįžtama.. Ar bent jau tuo pavidalu, kurį turime prieš žengdami per amžinybės slenkstį..
Tu išėjai, tačiau tuo pačiu ir likai… Likai su manimi. Taip, tarp mūsų nebuvo kažkokio stebuklingo, apipinto visokiomis bendravimo vingrybėmis, ryšio, kokiu kartais girdžiu besididžiuojančias kitų tėčių dukras. Bet mus siejo, sieja ir sies ypatingas ryšys, kurio nei laikas, nei erdvė nepajėgūs nutraukti.. Tai aš tiksliai žinau! Ne kartą teko įsitikinti, ypačekstremaliose situacijose, jei gręsia pavojus man. Tiesiog pajaučiu, kad aš esu saugoma ir globojama, ir kad man nieko blogo nenutiks.. Ir visos situacijos kažkaip stebuklingai, per kelias akimirkas išsisprendžia, tarsi aš tampu nematoma ir mane tas pavojingas srautas aplenkia.
Žinai, sapnavau šiąnakt tave.. Po daugybės metų.. Sapnavau tavo mamą, savo senelį, savo vaikystės namus ir vaikystės miestą.. Tą, kuris dabar jau beveik neatpažįstamai pasikeitęs.. Likę tik mažytės užuominos, primenančios tą nuostabųlaiką praleistą ten.. O štai pagrindinė sapno žinutė buvo ta, kad bet kada galiu kreiptis į tave pagalbos ir tu bet kada, ir bet kuriomis aplinkybėmis man padėsi. Sapne aš žinojau, kad galiu tavimi pasitikėti.
Ačiū tau už šią žinią, ji man šiuo gyvenimo metu labai svarbi, man jos labai reikėjo! Ačiū tau už gyvybės dovaną, užišmintį ir patirtį, kuriomis mane apdovanojai. Aš turiu tokių gebėjimų, kurie man gyvenime labai praverčia. Tada jaučiuosi saugi ir rami, žinau, kad su visais sunkumais pavyks susitvarkyti, nes tu šalia. O kaskart, kai pasiimu tavo darytas ir man dovanotas medines pjaustymo lenteles, tarsi prisiliečiu prie tavo rankų ir širdies, nes tai ką darydavai ir tai tave džiugindavo, tu sudėdavai visą savo širdį.
Šiandien nuostabiai sninga.. žiema man primena tave, tavo atėjimą ir išėjimą… Bet tai – nuostabus metas, kai galiu pabūti tyloje, savyje, su tavimi..
Tai tiek! Su šv. Valentino diena!
Tavo L. 2021 vasario 14d.
2020 m.
Tėtis. Tokį jį iki dabar prisimenu. Išdidus stotas, tvirta laikysena, juodi vešlūs banguoti plaukai, mėlynosios lagūnos žydros skvarbios akys. Iki dabar girdžiu jo žodžius :
“Būk tvirta, niekada nepasiduok, nes tu nepaprasta, nes tu … Varnaitė:)“ Ir jei kas juokėsi iš to, tai aš atvirkščiai didžiavausi šia pavarde net mokykloje. Tai taip ir pasilikau ją ir po vedybų, kaip šaknų, identiteto, kuris veda tolyn, simbolį. Džiaugiuosi, kad jis spėjo sužinot apie šį pasirinkimą dar jam neišėjus… Mačiau išdidžias, kiek sudrėkusias jo akis, kai Rotušėj skelbė mano pasirinkimą…Iki dabar tuo didžiuojuosi ir jaučiu, kokią jėgą ir vidinę galią iš jo esu paveldėjus.
Ačiū jam už tai, su Tėvo diena ..️
Greta
2015 m.
Šį laišką parašiau Aš, šį ankstų 2015 m. Tėvo dienos rytą…Draugė, kuriai jį dedikuoju žino, kam jis…Bet sutik, miela drauge, manau jis tinka ir daugeliui kitų žmonių pasaulyje…Dalinuosi juo viešai, nes jei bent vieną iš jų pasieks ši žinutė – jausiuos nudirbus kažką gero.
LAIŠKAS TĖČIUI arba žinutė DRAUGEI
Šią naktį turėjau nerealią galimybę susitikti su savo tėčiu…Jis grįžo… iš labai labai labai ilgos kelionės. Labai gerai buvo įžiūrimas jo veido siluetas,- toks pat gražus, išdidus, aukštas garbanotais tamsiais plaukais, na…gal šiek tiek pasenęs, dar labiau žilstelėjęs, truputį kitoks, bet jausmas tas pats – taip tai buvo tikrai mano Tėtis!…
Ir turbūt pirmą kartą sapne po šitiek metų, aš jį apsikabinau – ne, ne apsikabinau, užšokau, užsiropščiau ir apsivyniojau tiesiog ant kaklo, kaip mažas vaikas ir laikiau, kad nedingtų! Ilgai, labai labai ilgai kabėjau, tarsi to būtų taip trūkę, taip ilgai laukta… Jausmas – nerealus, atrodo va – pagaliau mes prisėsim, ir daug, labai daug pasikalbėsim, juk tiek nekalbėta – 14 ištisų metų…
Aš jam sakau, kad aš rašiau laiškus su potekste, kad sugrįžtų, o jis sakė, kad juos skaitęs begalę kartų, po tūkstantį kartų analizavęs mano sakinius ir teisingai supratęs – reikia grįžti iš kelionės ir apsikabinti savo mažąją… Aš buvau be proto laiminga, kad tokią dieną jis pas mane atėjo į sapną…! Pabudau verkdama,… ne, – raudodama į pagalvę. Iš laimės, iš emocijos, iš to, kad taip simboliškai jis priminė apie save, šiandien – Tėčio dieną… Būtinai lėksiu uždegti žvakutę ant jo kapo ir… nors tyloje pasišnekėti ir padėkoti už šios nakties sapną…
Kodėl tau tai rašau? Nežinau, turbūt todėl, kad atiduočiau bet kiek, kad mano Tėtis tiesiog būtų gyvas, kad nors kartą kitą va taip galėčiau pas jį ateiti, apkabinti, o labiausiai – pasišnekėti, gal atleisti jam už tai, ko būdama jauna nesugebėjau, o gal sugebėjau – bet to nepasakiau, o norėjau tai padaryti…Buvau jauna, išdidumas ar tiesiog patirties ir tolerancijos stoka to neleido padaryti…O dabar už viską labiau tiesiog norėčiau, kad jis būtų čia…
Miela mano drauge, tu turi Tėtį …gyvą! Tai didžiausia laimė gyvenime…Nieko nekainuoja tiesiog pakelti ragelį ir jam paskambinti. Ne po metų, ne rytoj – o dabar, šiandien. Simboliškai – Tėvo dieną…”Kaip laikaisi?”- paklausti…
Visi esam žmonės, visi klystam, bet tėvai – ju nepasirinksi, bet jie yra vis tik tėvai, tad atleisti, suprasti reikia, o paskui, žinok, kaip palengvėja…
Atiduočiau viską, jei turėčiau bent menkiausią galimybę tai padaryti…
Greta
Tėtis. Tokį jį iki dabar prisimenu. Išdidus stotas, tvirta laikysena, juodi vešlūs banguoti plaukai, mėlynosios lagūnos žydros skvarbios akys. Iki dabar girdžiu jo žodžius :
“Būk tvirta, niekada nepasiduok, nes tu nepaprasta, nes tu … Varnaitė:)“ Ir jei kas juokėsi iš to, tai aš atvirkščiai didžiavausi šia pavarde net mokykloje. Tai taip ir pasilikau ją ir po vedybų, kaip šaknų, identiteto, kuris veda tolyn, simbolį. Džiaugiuosi, kad jis spėjo sužinot apie šį pasirinkimą dar jam neišėjus… Mačiau išdidžias, kiek sudrėkusias jo akis, kai Rotušėj skelbė mano pasirinkimą…Iki dabar tuo didžiuojuosi ir jaučiu, kokią jėgą ir vidinę galią iš jo esu paveldėjus.
Ačiū jam už tai, su Tėvo diena ..️
Greta
2015 m.
Šį laišką parašiau Aš, šį ankstų 2015 m. Tėvo dienos rytą…Draugė, kuriai jį dedikuoju žino, kam jis…Bet sutik, miela drauge, manau jis tinka ir daugeliui kitų žmonių pasaulyje…Dalinuosi juo viešai, nes jei bent vieną iš jų pasieks ši žinutė – jausiuos nudirbus kažką gero.
LAIŠKAS TĖČIUI arba žinutė DRAUGEI
Šią naktį turėjau nerealią galimybę susitikti su savo tėčiu…Jis grįžo… iš labai labai labai ilgos kelionės. Labai gerai buvo įžiūrimas jo veido siluetas,- toks pat gražus, išdidus, aukštas garbanotais tamsiais plaukais, na…gal šiek tiek pasenęs, dar labiau žilstelėjęs, truputį kitoks, bet jausmas tas pats – taip tai buvo tikrai mano Tėtis!…
Ir turbūt pirmą kartą sapne po šitiek metų, aš jį apsikabinau – ne, ne apsikabinau, užšokau, užsiropščiau ir apsivyniojau tiesiog ant kaklo, kaip mažas vaikas ir laikiau, kad nedingtų! Ilgai, labai labai ilgai kabėjau, tarsi to būtų taip trūkę, taip ilgai laukta… Jausmas – nerealus, atrodo va – pagaliau mes prisėsim, ir daug, labai daug pasikalbėsim, juk tiek nekalbėta – 14 ištisų metų…
Aš jam sakau, kad aš rašiau laiškus su potekste, kad sugrįžtų, o jis sakė, kad juos skaitęs begalę kartų, po tūkstantį kartų analizavęs mano sakinius ir teisingai supratęs – reikia grįžti iš kelionės ir apsikabinti savo mažąją… Aš buvau be proto laiminga, kad tokią dieną jis pas mane atėjo į sapną…! Pabudau verkdama,… ne, – raudodama į pagalvę. Iš laimės, iš emocijos, iš to, kad taip simboliškai jis priminė apie save, šiandien – Tėčio dieną… Būtinai lėksiu uždegti žvakutę ant jo kapo ir… nors tyloje pasišnekėti ir padėkoti už šios nakties sapną…
Kodėl tau tai rašau? Nežinau, turbūt todėl, kad atiduočiau bet kiek, kad mano Tėtis tiesiog būtų gyvas, kad nors kartą kitą va taip galėčiau pas jį ateiti, apkabinti, o labiausiai – pasišnekėti, gal atleisti jam už tai, ko būdama jauna nesugebėjau, o gal sugebėjau – bet to nepasakiau, o norėjau tai padaryti…Buvau jauna, išdidumas ar tiesiog patirties ir tolerancijos stoka to neleido padaryti…O dabar už viską labiau tiesiog norėčiau, kad jis būtų čia…
Miela mano drauge, tu turi Tėtį …gyvą! Tai didžiausia laimė gyvenime…Nieko nekainuoja tiesiog pakelti ragelį ir jam paskambinti. Ne po metų, ne rytoj – o dabar, šiandien. Simboliškai – Tėvo dieną…”Kaip laikaisi?”- paklausti…
Visi esam žmonės, visi klystam, bet tėvai – ju nepasirinksi, bet jie yra vis tik tėvai, tad atleisti, suprasti reikia, o paskui, žinok, kaip palengvėja…
Atiduočiau viską, jei turėčiau bent menkiausią galimybę tai padaryti…
Greta
Labas, Tėveli,
Dalyvauju gražiame projekte “Nusilenkime tėvams”, kuriame vaikai rašo laiškus tėvams, tad su šypsena rašau laišką Tau. Pradėjus rinkti žodžius supratau, kad tai bus pirmas laiškas Tau. Pas mus šeimoje įprasta jausmus reikšti darbais ir rūpesčiu, tad, lai šis kartas bus primas, kai žodžiais įvardysiu tai ką jaučiu, už ką esu dėkinga.
Ačiū, Tau, už juoką, jumorą, kuriuo pripildei mano gyvenimą. Ačiū už linksmas išgalvotas istorijas, kuriomis pralinksmini anūkus. Lyg šiol juokiuosi prisiminus, kaip mano sūnus išdidus draugams pasakojo, kad jo senelis buvo kosmonautas, bet neišskrido į kosmosą, nes netroško garbės😊 Ir tokių istorijų begalės…Iš tavęs paveldėjau potraukį kūrybai.
Žaviuosiu Tavo drąsa visada sakyti tiesą. Kad ir kaip mano ego kartais nepatinka ta tavo tiesa, širdyje esu dėkinga Tau už tai. Žaviuosiu Tavo tvirtumu, mano nieko nebijantis Tėveli. Už tavęs jaučiuosiu kaip už sienos, žinau, kad Tu mane apginsi nuo bet kokių pasaulio negandų. Ačiū, Tau, už tai.
Žaviuosi Tavo stebuklingomis rankomis, kuriose net sudėtingi darbai tampa paprastais ir lengvais. Man lyg šiol paslaptis – iš kur Tu viską taip moki? Ačiū, Tau, už rankų šilumą, kuria pripildei mano namus.
Ačiū už gražius prisiminimus, kurių tiek daug. Akyse matau nuotrauką, kurioje Tu savo delne su meile ir pasididžiavimu laikai mane stovinčią, kaip baleriną, didelėm akim, pasišiaušusiom garbanom ir su plačia laimingiausia pasaulyje šypsena😊 Lyg šiol širdyje jaučiu tą šypseną.
Myliu Tave, Tėveli. Tu esi pats nuostabiausias mano tėtis!
Su meile, Zina.
Dalyvauju gražiame projekte “Nusilenkime tėvams”, kuriame vaikai rašo laiškus tėvams, tad su šypsena rašau laišką Tau. Pradėjus rinkti žodžius supratau, kad tai bus pirmas laiškas Tau. Pas mus šeimoje įprasta jausmus reikšti darbais ir rūpesčiu, tad, lai šis kartas bus primas, kai žodžiais įvardysiu tai ką jaučiu, už ką esu dėkinga.
Ačiū, Tau, už juoką, jumorą, kuriuo pripildei mano gyvenimą. Ačiū už linksmas išgalvotas istorijas, kuriomis pralinksmini anūkus. Lyg šiol juokiuosi prisiminus, kaip mano sūnus išdidus draugams pasakojo, kad jo senelis buvo kosmonautas, bet neišskrido į kosmosą, nes netroško garbės😊 Ir tokių istorijų begalės…Iš tavęs paveldėjau potraukį kūrybai.
Žaviuosiu Tavo drąsa visada sakyti tiesą. Kad ir kaip mano ego kartais nepatinka ta tavo tiesa, širdyje esu dėkinga Tau už tai. Žaviuosiu Tavo tvirtumu, mano nieko nebijantis Tėveli. Už tavęs jaučiuosiu kaip už sienos, žinau, kad Tu mane apginsi nuo bet kokių pasaulio negandų. Ačiū, Tau, už tai.
Žaviuosi Tavo stebuklingomis rankomis, kuriose net sudėtingi darbai tampa paprastais ir lengvais. Man lyg šiol paslaptis – iš kur Tu viską taip moki? Ačiū, Tau, už rankų šilumą, kuria pripildei mano namus.
Ačiū už gražius prisiminimus, kurių tiek daug. Akyse matau nuotrauką, kurioje Tu savo delne su meile ir pasididžiavimu laikai mane stovinčią, kaip baleriną, didelėm akim, pasišiaušusiom garbanom ir su plačia laimingiausia pasaulyje šypsena😊 Lyg šiol širdyje jaučiu tą šypseną.
Myliu Tave, Tėveli. Tu esi pats nuostabiausias mano tėtis!
Su meile, Zina.
Tėčiui
Tėtis, apkasuose guli,
Galvodamas, jog ne jo kojos šąla.
Tėtis, keliauja dešimtis kilometrų basas, Kuomet žemę sukaustęs speigas.
Kartkartėmis, šildydamas savo kojas karvės mėšle. Kartkartėmis, rašydamas meilės poeziją.
Tėtis, iš nieko tapęs viskuo.
Perdavęs nepalenkiamą valią dukrai,
Savo išdidžią laikyseną ir meilę žmonijai.
Tėtis, saugotojas,
Išmokęs saugoti pačią save.
Tėtis, apkasuose guli,
Galvodamas, jog ne jo kojos šąla.
Tėtis, keliauja dešimtis kilometrų basas, Kuomet žemę sukaustęs speigas.
Kartkartėmis, šildydamas savo kojas karvės mėšle. Kartkartėmis, rašydamas meilės poeziją.
Tėtis, iš nieko tapęs viskuo.
Perdavęs nepalenkiamą valią dukrai,
Savo išdidžią laikyseną ir meilę žmonijai.
Tėtis, saugotojas,
Išmokęs saugoti pačią save.
Tėti,
aš vartojau tik vandenį, bet šiandien yra šis tas daugiau, ką noriu pasakyti, ne tik tą „AŠ TAVE MYLIU”.
Tai jau gali pasiruošti. Atsisėsk. Kvėpuok. Gali pasitept eteriniais.
Aš labai labai džiaugiuosi, kad turiu tokį tėtį. Labai labai džiaugiuosi, kad tu pastatei tokį namą. Aš turėjau savo kambarį. Mes turėjom namus be durų rankenų, kaip tai įdomu, niekur taip nebuvo, bet buvo pas mus. Buvo ir manų košė po sekmadienio vonios. Buvo ir stogas dundėjo nuo barnių. Bet aš tave visada visada labai stipriai jaučiau ir išgyvenau labai daug, ką ir tu išgyvenai. Man taip gera, kad tu toks visiškai į nieką nepanašus, unikumas. Ir tu esi tas, kuris pastatė namą ir davė pradžią man. Pagaliau aš jau irgi įvertinu dalykus.
Man labai skaudu, kai sakai, kad aš neatsakinga, atrodo, kad manęs tada nemyli. O jausti, kad tėtis manęs nemyli yra tas pats, kas širdis užspausta akmeniu būtų. Norisi verkti.
Aš žinau, kad tu darei viską, ką galėjai geriausio. Ir aš tau labai dėkoju! Aš mačiau ir matau kiek meilės iš tikro yra tavo veiksmuose. Kaip tu moki džiaugtis gyvenimu, klausyti muzikos ir surinkti grybus, nepripažinti žodžio „stengiuosi”.
Ir nežinau ar tu jauti, bet aš esu tokia panaši į tave. Ir kol kas nėra pasauly tokio žmogaus, kuris taip mokėtų pamatyti mano nosį ar liežuvį, kitas smulkmenas su tokia meile. Niekas manęs kaip tu nemyli.
Nors tavo blakstienos darosi panašios į Arnoldo. Plaukai balti. Nugara kiek palinkusi. Tik su tavim aš galiu jausti tokį ryšį ir tokį artumą.
Ir tu esi amžinai gyvas su manim kasdieną. Neparašau dažnai žinučių. Bet tu esi labai brangus. Labai man rūpi kaip tu jautiesi. Bet gyvenimas toks greitas, kad ne visada galiu duoti tau to, ko tau reikėtų. O ir pati bandau gyventi savo gyvenimą. Prašau, palinkėk man gero.
Jei tau bus sunku, paskaityk šitą laišką. Tai, kas parašyta čia, NIEKADA nesikeis. tai konstanta.
Aš tave labai myliu, mano pats geriausias tėti!
Apkabinu,
suaugus Evelina
aš vartojau tik vandenį, bet šiandien yra šis tas daugiau, ką noriu pasakyti, ne tik tą „AŠ TAVE MYLIU”.
Tai jau gali pasiruošti. Atsisėsk. Kvėpuok. Gali pasitept eteriniais.
Aš labai labai džiaugiuosi, kad turiu tokį tėtį. Labai labai džiaugiuosi, kad tu pastatei tokį namą. Aš turėjau savo kambarį. Mes turėjom namus be durų rankenų, kaip tai įdomu, niekur taip nebuvo, bet buvo pas mus. Buvo ir manų košė po sekmadienio vonios. Buvo ir stogas dundėjo nuo barnių. Bet aš tave visada visada labai stipriai jaučiau ir išgyvenau labai daug, ką ir tu išgyvenai. Man taip gera, kad tu toks visiškai į nieką nepanašus, unikumas. Ir tu esi tas, kuris pastatė namą ir davė pradžią man. Pagaliau aš jau irgi įvertinu dalykus.
Man labai skaudu, kai sakai, kad aš neatsakinga, atrodo, kad manęs tada nemyli. O jausti, kad tėtis manęs nemyli yra tas pats, kas širdis užspausta akmeniu būtų. Norisi verkti.
Aš žinau, kad tu darei viską, ką galėjai geriausio. Ir aš tau labai dėkoju! Aš mačiau ir matau kiek meilės iš tikro yra tavo veiksmuose. Kaip tu moki džiaugtis gyvenimu, klausyti muzikos ir surinkti grybus, nepripažinti žodžio „stengiuosi”.
Ir nežinau ar tu jauti, bet aš esu tokia panaši į tave. Ir kol kas nėra pasauly tokio žmogaus, kuris taip mokėtų pamatyti mano nosį ar liežuvį, kitas smulkmenas su tokia meile. Niekas manęs kaip tu nemyli.
Nors tavo blakstienos darosi panašios į Arnoldo. Plaukai balti. Nugara kiek palinkusi. Tik su tavim aš galiu jausti tokį ryšį ir tokį artumą.
Ir tu esi amžinai gyvas su manim kasdieną. Neparašau dažnai žinučių. Bet tu esi labai brangus. Labai man rūpi kaip tu jautiesi. Bet gyvenimas toks greitas, kad ne visada galiu duoti tau to, ko tau reikėtų. O ir pati bandau gyventi savo gyvenimą. Prašau, palinkėk man gero.
Jei tau bus sunku, paskaityk šitą laišką. Tai, kas parašyta čia, NIEKADA nesikeis. tai konstanta.
Aš tave labai myliu, mano pats geriausias tėti!
Apkabinu,
suaugus Evelina