Apie šį projektą iš Ramunės patyrimo

Šiandien, kai rašau šį laišką, man 50 metų. Mano vardas Ramunė.

Esu dukra savo brangiausiems tėveliams – Nijolei ir Adolfui Jaliniauskams.
Esu mama dviems nuostabioms dukroms –Jurgai (29 m.) ir Ievai Sofijai (19 m.).
Esu žmona mylimajam Vyrenijui, kuris pagausino mūsų bendrą šeimą dviem vaikučiais – Urte (16 m.) ir Kipru (10 m.).
Turime gražią didelę šeimą, kuri apjungia ne tik mudviejų vaikus ir tėvelius (dėkui Dievui, abu džiaugiamės Tėvelių buvimu mūsų gyvenime), bet ir Jurgos šeimą (vyrą su dukryte).
Tai gi esu ir močiutė jauniausiam daigeliui mūsų šeimoje – Elizabet (2.5 m.).
Keturios kartos – ir ta pati meilės gija. Šiai dienai. Nepaprasta galimybė visiems bendrauti, dalintis, palaikyti vienas kitą.
Karantinui apribojus mūsų bendravimą, mes visi labai laukiame vasaros – nes turime tradiciją birželio mėnėsį, per Jonines, visi kartu pavasaroti Karklėje – seneliai, tėvai, vaikai ir anūkė.

Kaip nepaprasta nesimatyti su tėvais, – jie gyvena Kaune, nesimatyti su Jurgos šeima, kuri įsikūrusi Vokietijoje. Šiandien visi mane galite suprasti, nes tikriausiai jaučiatės taip pat, kaip ir aš. Nors bendraujame kasdien – kalbamės telefonu, labai laukiame laiko, kai galėsime apkabinti vieni kitus.
Iš to ilgesio tėvams, artimam ryšiui gimė projektas, kurį nešiojausi savyje 9 – erius metus. Ši netikėta pandemijos situacija Lietuvoje ir pasaulyje jį subrandino galutinai. Supratau, kad jau negaliu atidėlioti to, ką jaučiu esant svarbiausia. Svarbiausia bendražmogiška prasme.

Man svarbiausia:
• mylėti savo artimus (tėvus, vaikus, mylimuosius),
• būti sąmoningame ir mylinčime ryšyje su tėvais,
• vertinti savo “šaknis”,
• jausti ir išreikšti dėkingumą savo tėvams,
• bendrauti, apkabinti, rūpintis, džiuginti – puoselėti ryšį,
• sakyti “myliu Tave Mama, Tėti, sūnau, dukra, broli, sese”,
• atsiprašyti ir atleisti.

Jei mūsų ryšiai su tėvais “pažeisti”, tuomet, manau svarbiausia:
• padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad santykiai su artimaisiais būtų kuo sveikesni (atviresni, šiltesni, jautresni),
• priimti tėvus tokius, kokie jie yra,
• negyventi praeitimi (paleisti praeitį ir kurti savo šiandieną),
• tapti suaugusiu žmogumi (prisiimant atsakomybę už savo jausmus ir elgesį),
• priimti ir atleisti,
• pasakyti “myliu Tave”,
• padėkoti už gyvenimą / gyvybę (Mamai ir Tėčiui).

Aš suprantu, kad yra ir labai skaudžių gyvenimo su tėvais patyrimų, kurie netelpa mano suvokime ir kad yra “nepateisinamų” atvejų, kai suaugę tėvai skriaudžia savo vaikus ar palieka augti savo vaikus likimo valiai, kai tėvai žaloja savo vaikus fiziškai ir psichologiškai. Tačiau, jei įsigilinsime iš kur ateina šios situacijos, pamatysime, kad šie tėvai taip pat buvo sužaloti,
būdami vaikais. Visi patyrimai juda priežasties pasekmės ratais. Man labai gaila, jei tavo patirtis būtent tokia. Tikiu, kad Tu turi galios pakeisti savo išgyvenimus.

Esu psichologijos praktikė, bendravimas su žmonėmis, padedant gydyti vidines žaisdas, mano kasdiena. Todėl sakau iš terapinės patirties, – kai turime sunkią vaikystės patirtį, į save pradedame gilintis daug anksčiau (nei bendraamžiai), taip pat anksčiau ir subręstame, tampame psichologiškai imlūs, empatiški. Ir, jei ieškome išeičių iš savo skaudžių patyrimų, visuomet surandame. Visuomet atsiranda kažkas, kas gali mus išklausyti, suprasti, priglausti, pagydyti. Jei tik ieškome, visuomet randame. Galiu paliudyti daugybę situacijų, kai tai įvyko. Kai suaugame, viskas yra mūsų rankose.

Miela sese, broli, jeigu Tavo vaikystės patirtis buvo skaudi ir Tau skauda širdelę dar ir šiandien, gydyk ją, kreiptis pagalbos, ieškok mylinčių akių, kurios Tave pamatys ir gerų rankų, kurios Tave apkabins, su
meile. Nuoširdžiai Tau linkiu joms atsiverti.

Būtent tokia vieta yra mūsų moterų bendruomenė – širdingų, brandžių, empatiškų, pasiruošusių apkabinti, sąmoningų ir kūrybingų moterų, kurios eina savęs pažinimo keliu ir pasiruošusios dalintis gerąja patirtimi. Internetinėje erdvėje mūsų moterų ratas yra žinomas paslaptingu pavadinimu “Vilke nubudus, žiedu žydėsiu”.

„Vilke nubudus, žiedu žydėsiu“ – tai moters autentiškumo, laisvės, meilės ir kūrybos sužydėjimo kelias. Tai nuosekli holistinė programa moterims, apjungianti kūno sveikatinimą, emocinį intelektą ir dvasinį augimą. Jei Tau norėtųsi sužinoti plačiau, užsuk į mano tinkalapį www.patyrimoratas.lt, rasi ne tik šią programą, bet ir artimiau galėsi susipažinti su manimi. Šiandien aš nenoriu atskirai pristatinėti savęs, nes esu neatskiriama mūsų gražaus moterų rato dalis. Sakau taip, nes mano bendrakeleivės sesės mane vis įkvepia naujos žinioms, drąsesniam dalijimuisi ir idėjų realizacijai.

Mūsų rate yra arti 500 moterų. Moteris jungia bendros patirtys – dalyvavimas užsiėmimuose, seminaruose, stovyklose ir kelionėse. Mes turime kelias vietas Lietuvoje, kurias mylime ir kur pastoviai renkamės arba važiuojame (Vilniuje, Kaune, Karklėje, Ignalinos rajone). Kartais keliaujame ir toliau – į Airiją, Pietų Prancūziją, Indiją. Tuomet tai būna mūsų piligriminės kelionės.
Mes mėgstame šokti ir dainuoti, dalintis savo įkvėpimais, palaikome viena kitą savo kūrybinėse veiklose. 
Karantino metu mūsų susitelkimas dar labiau sustiprėjo. Savo uždaroje online erdvėje mes vedėme vienos kitoms jogos praktikas, šokio ir judesio terapiją, dailės terapiją, klausėmės astrologinių prognozių, turėjome kosmetikos gaminimo dirbtuves, šeštadienio kavos puodelio pokalbius, skaitėme bendras knygas, dalinomės filmais, kurie mus įkvepia. Mes bendraujame paprastai, atvirai ir palaikančiai. Mums patinka apsikabinti.

Dėkinga esu kiekvienai moteriai esančiai mūsų rate. Šis projektas “Nusilenkimas Tėvams” mūsų gilaus apsijungimo vaisius. Tikiu, kad visos kartu mes realizuosime savo ketinimą – pagerbsime savo tėvus, apkabinsime juos savo meile ir dėmesiu, nuraminsime – visoje Lietuvoje ir pasaulio lietuvių bendrumenėse. Tikiu, kad mūsų ketinimas palies ir Tavo širdį, kad Tu susimąstysi, pajausi šio ketinimo svarbą ir prisijungsi prie mūsų. Galbūt parašysi širdingą laišką savo tėvams ar paskambinsi ir padėkosi savo
Mamai, Tėčiui, ar apkabinsi savo vaikus, atleisi mylimajam, mylimajai. Tai ir bus svarbiausias Tavo indėlis.
Arba vieną gražią dieną (kurią paskelbsime taip, kad galėtum prisijungti) visa Lietuva suskambės tomis pačiomis dainomis, skirtomis mūsų Mamoms ir Tėvams, kurias dainuosime iš visos širdies, paleisime maldą į dangų už mūsų protėvius, tėvus ir nesibaigiančią meilės giją, kurią su atsakomybe perduosime savo vaikams.

„Už mūsų protėvius,
už meilės šilumą,
Už tai, kuo tikima,
už tai, kas mylima.
Už šiltą šypseną, apsikabinimą,
Už juoką, džiaugsmą, rimtį, tylumą.
Už tai, kas amžina, už tai, kas artima,
Ir už jaukumą tą, kuris suartina.
Už tai, kad duodama, ir kas aukojama,
Už tai, kas Žemės šios dainoj dainuojama.
Už tikrą ilgesį, už skausmo ašarą,
Už tai, kad kylame ir meilę nešame,
Už trapų žiedlapį, vardu Gyvenimas,
Už būtį amžiną ir jos srovenimą.” 
​Autorė Laima Petronienė

2021 01 07,
su meile Ramunė Andrijauskė
Picture
 
Picture
 
Picture
 
Picture
 
Picture
 
Picture
 
Picture
 
 
Scroll to Top